Dar viena Iššūkio knyga. Šįkart - jau išsiilgtas Murakami.
Knygoje pasakojama apie Hadžime - vyrą, turintį žmoną ir dvi dukras, savo barų verslą ir Šimamoto - paslaptingą moterį. Jie dar pradinėje mokykloje buvo bendraklasiai, Hadžime mylėjo Šimamoto, tačiau jų keliai išsiskyrė. Po daugelio metų sutikęs Šimamoto, Hadžime supranta, kad vis dar ją myli.
Visų pirma, noriu pastebėti, kad tai ploniausia iki šiol skaityta Murakami knyga. Prieš ją pasiimdama iš bibliotekos net buvau pamiršusi, kad joje - vos 200 puslapių. Laisvai galima perskaityti per vieną dieną, bet aš tai padariau per dvi :)
Antra - nemurakamiška. Buvau pasiilgusi tų keistų pasaulių, kuriuos taip meistriškai kuria rašytojas. Ši istorija tikrai labai paprasta, atrodo, tiesiog banalus pasakojimas apie meilę. Tačiau vis dėlto kai kur jaučiamas tas lengvas murakamiškas prieskonis.. :) Tos kelios akimirkos buvo pačios geriausios :)
Šiaip jau aš tikrai nepeikiu knygos. Skaitėsi tikrai labai lengvai, knygoje pakankamai daug dialogų, o tai tik palengvina procesą. Ir istorija, nors ir paprasta, bet tikrai įdomi. Vis norėjosi sužinoti, kas dėsis toliau. Atrodo, jau nori užversti, bet kažkur mintyse sukirba: "Na, dar vieną skyrių". Ir skaitai. Taip visai netyčia priartėdamas prie pabaigos :)
Man labai patiko, kad šioje knygoje taip pat, kaip ir kitose knygose, daug dėmesio skiriama muzikai. Šįkart pagrindinis veikėjas turi du džiazo barus, mėgsta klasikinę muziką, o paskutinis plokštelės pasiklausymas yra lemtingas. Todėl ir įdėsiu čia keletą dainų, kurios yra kertinės šiame pasakojime. Pati paklausiau jas tik dabar, kai perskaičiau, ir iškart viskas nušvito kitomis spalvomis! Neįtikėtina :)
Pirmoji - Duke Ellington "Star-Crossed Lovers". Ji dažnai "skamba" romane, nes yra Hadžime mėgstamiausia daina.
Antroji - Nat King Cole "Pretend". Ją, dar būdami vaikai, pamėgo Hadžime ir Šimamoto. Ją klausė ir suaugę. Vis dar taip pat tardami žodžius, iš klausos, nes vaikystėje nemokėjo angliškai :)
Ir dar viena, "South of the Border". Į pietus nuo sienos. Knygoje labai aiškiai pasakyta, kad būdami vaikai Hadžime ir Šimamoto mėgo šią dainą, nors ir nesuprato, apie ką dainuojama. Ir kaip labai nusivylė ja, kai sužinojo, kad tai daina tiesiog apie Meksiką..
Tai tiek. Knyga nepatenka į mėgstamiausiųjų sąrašą, bet paskaityti verta. Tokia pakankamai jauki, labai labai nedaug murakamiška, tačiau įdomi :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą