2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Protų mūšiai "Žmonės, muzika, literatūra". I žaidimas

Šiandien įvyko didis įvykis: pagaliau Kretingos jaunimas sudalyvavo dalyke, kurį organizuoja biblioteka (ir aš :D). Protų mūšius surengti idėja kilo tuomet, kai arbatos puodelyje bandėm skandinti liūdesį, kai niekas neatėjo į Knygų klubo susitikimą. Tai va taip ir bandysim pritraukti žmogiukus, gal susidraugausim ir bus smagu :) Nes šiandien tikrai buvo neliūdna!

Nugalėtojų komanda Patys sau faini NEW
Iš tiesų tai truputį išgąsdino, kai bibliotekos vedėja, likus valandai iki protmūšių, parašė sms, kad upsy, liko tik viena komanda! Iškart pagalvojau: "O ne, nejaugi vėl!" Na, vis tiek nuvažiavau į biblioteką, ir kaip džiugu buvo matyti, kad jaunimas renkasi ir kad komandų bus trys! Tiesą sakant, tai daugiau nelabai ir tilptų, na, gal keturios. Ir komandos buvo gausios :) Žodžiu, viskas perfect :D

Klausimus sudarinėjau pati. Kai kuriuos skolinausi iš Žinovų klubo, kuris vyko ankstesniais metais, kai kurie atėjo į galvą patys. Visada galvodavau, kas per žmonės galvoja klausimus protmūšiams, nes nu kaip įmanoma domėtis tokiais dalykais? :o Ta prasme, tie klausimai dažniausiai būna tokie, kad nežinai net į kurią pusę galvoti :D Dabar supratau! Tos mintys iš tiesų kažkaip ateina, pradedi įdėmiau klausytis kas ką kalba, visaip išrutulioti faktus, tada sugalvoji, kad o, norėčiau dar ir tuo pasidomėti, ir tuo.. Žodžiu, į naudą tokie dalykai labai :D

Komanda Mes violetinė
Įdomiausia buvo klausytis, kaip komandos galvoja atsakymus :D Kai sėdi saugiai ir žinai kiekvieną atsakymą, tada klausaisi, kokių gi dar minčių turi žmonės. Būtų net įdomu sužinoti, kaip pati mąstyčiau, jeigu nežinočiau atsakymų :D Dabar, aišku, gailiuosi, kad nesirašiau nugirstų atsakymų variantų į kai kuriuos klausimus.. Nes dabar jau nieko nebepamenu, tik žinau, kad tuo metu buvo labai smagu klausytis :D

Komanda Untitled





Iš tiesų džiugu buvo matyti, kad dalyviai labiausiai susikaupę buvo tuomet, kai klausimai buvo apie literatūrą. Gal netyčia labai sunku buvo, ups :D Kai kuriuos klausimus pasiskolinau iš Sandros  rengiamų konkursų. Įdomu buvo tai, kad dalyviams pasirodė be galo sunkus klausimas, kuriame pagal piktogramas reikėjo parašyti knygos pavadinimą. Nė viena komanda neatsakė teisingai! (Knygos pavadinimas buvo "Raudonojo arklio vasara")

O dabar jau ruošiuosi kitam žaidimui :) Visada įdomiausia būna galvoti literatūrinius klausimus - dabar dar daugumą jų skolinausi iš Žinovų klubo ir Sandros, bet kitus žaidimus (kurių šiame sezone dar bus 4) rengsiu pati. Matyt, tikrai šitai yra įaugę į kraują :)

2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Sofi Oksanen "Stalino karvės"

12 Iššūkio knyga. Ar tai jau reiškia, kad šiemet jį įveikiau? :D Yayy!!

Man tai - antroji šios autorės skaityta knyga. Pirmojoje, "Valymas", buvo nagrinėtos temos, liečiančios Sovietų Sąjungą. Šioje knygoje jos taip pat itin aktualios.
"Stalino karvėse" vaizduojami trijų kartų gyvenimai. Įvykiai pasakojami Sofijos, jos dukros Katarynos ir šios dukros Anos lūpomis. Trys skirtingos moterys, trys laikotarpiai - trys skirtingos istorijos ir nuoširdūs išgyvenimai susipina, ir štai - skaitytojas laiko rankose puikų romaną.

Pripažinsiu, skaitydama pirmuosius 80 puslapių jau galvojau, kad šios knygos nebeįveiksiu, kad ji nepateisino mano lūkesčių ir panašiai.. Kaip džiaugiuosi, kad radau valios įveikti tą barjerą (net nepastebėjau, kada persilaužiau)! Dabar jau mąstau, kad gal tiesiog pirmuosius puslapius skaičiau nelabai susikaupusi, gal būtent tiek reikėjo tam, kad priprasčiau prie pasakojimo stiliaus.. Na, bet juk esmė tame, kad vis dėlto užsikabinau ir įnikus skaityti viskas ėjosi kaip per sviestą :)
Daugiausiai knygoje pasakoja Ana - ji yra jauniausia šios knygos pasakotoja. Mergina turi daug problemų: nuo pat vaikystės jai buvo uždrausta sakyti, kad jos mama estė, todėl visą gyvenimą ji mokėsi būti tikra suome. Būdama keturiolikos pradėjo išvemti maistą, kurį suvalgydavo, tad ilgainiui tapo bulimanoreksike. Nežinau kodėl, bet šios veikėjos man buvo labiausiai gaila. Galbūt dėl tos bulimijos+anoreksijos, nes na tikrai galėjo apsieiti be to, bet va.. Be abejo, kitų veikėjų gyvenimai taip pat nebuvo rožėmis kloti.
Sofijos jaunystė buvo tuomet, kai vyrai išeidavo į miškus, kai prasidėjo trėmimai į Sibirą, vėliau - kolūkių metai, kol pagaliau Estija atgavo nepriklausomybę. Katarynos, Sofijos dukters ir Anos motinos, gyvenimas taip pat buvo sunkus. Susipažinusi su suomiu ir išvykusi iš Sovietų Estijos ji visą gyvenimą kovojo dėl "vietos po saule". Todėl ji ir Aną auklėjo taip, kaip tikrą suomę, kadangi atėjūnės iš sovietinių šalių buvo laikomos kone prostitutėmis, ir niekuo daugiau.
Knygos veiksmas apima nemažai metų, todėl įdomu skaityti, kaip po truputį keičiasi padėtis visuomenėje. O ypač ilgai tenka laukti pokyčių pačių veikėjų asmeniniuose gyvenimuose.

Man skaitant šią knygą buvo įdomu, kaip ji atrodytų skaitytojams tų šalių, kurie negali įsivaizduoti, kas yra sovietų priespauda. Na, pavyzdžiui, Ispanijos skaitytojams. Atrodo, jau ir mes ne visada galime suprasti, kas vykdavo anuomet, nes apie viską žinome tik iš pasakojimų. Tačiau laikausi tos nuomonės, kad mums vis tiek lengviau. Mums - tai tiems, kurių šalių istorija yra bendra.
Beje, knygą rekomenduočiau. Manau, kad prie skandinavų rašymo stiliaus reikia šiek tiek priprasti, bet knygą paskaityti verta.

Stalino karvės - tai...