2017 m. sausio 5 d., ketvirtadienis

Hans-Dieter Otto „Pamišę karaliai: nuo Kaligulos iki Liudviko II“

Pirmą kartą per keletą metų pirmoji perskaityta knyga yra ne didžiai mylimo Murakami. Vis dėlto dėl tam tikrų įsipareigojimų dabar turiu trumpam atidėti grožinę literatūrą į šalį ir imtis tokių knygų, kurios suteiktų man kuo daugiau informacijos ir faktų apie įvairius dalykus.

Šią knygą nusižiūrėjusi buvau jau seniau, o įsigijau neseniai, bet... neatsimenu kada (čia jau nevaldoma liga, man atrodo, perki knygas ir net nepameni, kada kokią įsigijai.. :D). Knygoje pasakojama apie devynis skirtingų laikmečių karalius, kurie sirgo psichinėmis ligomis, apie tai, kaip tai atsiliepė šalies valdymui ir apskritai veikė aplinką.

Man, kaip niekad pernelyg nesidomėjusiai istorija, tokia literatūra iškart atrodo kaip iššūkis. Dėl to puikiai tinkama rašyti į visus įmanomus iššūkių sąrašus. Visgi ši susiskaitė labai greitai ne tik dėl to, kad buvo pasirinktos tikrai įdomios asmenybės, bet ir parašyta labai paprastai, suprantamai visiems mirtingiesiems. Pasakojimai sudėlioti chronologine tvarka, pradedant nuo Kaligulos. Tiesą sakant, jo portretas mane labiausiai ir šokiravo. Kažin, ar bebuvo labiau išprotėjęs valdovas istorijoje negu šis. Taip pat sužinojau ir apie tokius valdovus, apie kurių egzistavimą išvis nė nenutuokiau, pavyzdžiui, Kastilijos karalienę Joaną ar Danijos karalių Kristijoną VII. Pasakodamas apie kiekvieną valdovą autorius, remdamasis įvairiais istoriniais šaltiniais, gana plačiai nusako tuometinę politinę situaciją, medicininius metodus gydant psichines ligas, labai aiškiai parodomos tų ligų pasekmės visuomenei ir atskiriems žmonėms. Knygoje nemažai vardų, giminystės ryšių bei datų, dėl ko šiek tiek galima painiotis, bet visgi padeda plačiau matyti situaciją. Įdomu, kad nurodomos ir šiuolaikinės medicinos diagnozės, taip pat matoma, kaip per laiką keičiasi supratimas apie psichines ligas bei jų gydymą, analizuojama, kas galėjo sukelti tam tikrus sutrikimus. Pavyzdžiui, jei senų senovėje daktarai arba apskritai nežinodavo ką daryti, arba pragręždavo kaukolėje skylę, kad ištekėtų juodoji tulžis, tai XIX a. jau buvo taikomas tam laikui palyginti pažangus gydymas, kuomet suprasta, kad tokiems ligoniams negalima taikyti fizinių bausmių. 
Knygos pabaigoje pateiktas literatūros sąrašas, tad jei esama abejonių, visada galima pasitikrinti aprašytus faktus :)

Man ši knyga buvo įdomi tiek mediciniškai, tiek apskritai puikiai tinkama praplėsti akiratį. Tikrai jaučiuosi sužinojusi daugiau ir tvirčiau jausiuosi ateinančiuose protų kovų sezonuose :) Rekomenduoju perskaityti net jei niekur nežaidžiate. Tokių dalykų tikrai nemokė istorijos pamokose, todėl neišmoktas pamokas galite išmokti ir patys :)

2017 m. sausio 2 d., pirmadienis

Skaitymo iššūkis? Baikit, nemanau...


Savo 2016-ųjų iššūkio nė neįpusėjau ir šiais metais jau tvirtai sau pasakiau, kad nebekelsiu sau jokių tikslų, o skaitysiu tiesiog savo malonumui (nors ir tuos iššūkius stengiuosi pasirinkti kuo malonesnius, baisiai nemėgstu skaityti iš reikalo). Bet šį savo tvirtą pasiryžimą sulaužiau, žinoma, jau pirmąją metų dieną. Žiūriu, pasaulis vėl prikūrė naujų iššūkių 2017-siems. Tiesa, klausimas, kiek jie nauji, nes spėju, kad kartojasi metai iš metų, tik keičiasi paveiksliukas, ant kurio jie pavaizduoti ir fonas, kuriame surašyti :) Bet aš nesivadovausiu nė vienu iš jų - susigalvojau savo! Jūs galite kopijuoti kiek tik patinka :) Skaitysiu knygas, iš kurių autorių pavardžių susidarys abėcėlė! Na, bent jau labai tikiuosi, kad pavyks perskaityti visą abėcėlę, ar bent didžiąją dalį jos. Taip pasistengsiu susipažinti su dar neskaitytais autoriais, su lietuvių kūriniais, taip pat neapleisiu ir mėgstamų rašytojų. Pradėjau jau šiandien!

Tai su Naujais metais, mano ryžtingieji draugai!