2011 m. gegužės 31 d., antradienis

Pablo Tusset "Kruasano kelionė"

"Kruasano svajonė - kad jį pagardintum sviestu" - taip prasideda šis romanas, kuriame kruasanas paminėtas dar porą kartų. Čia pasakojama apie trisdešimtmetį Pablą Miraljesą, turtingo tėvo sūnų, kuris dažnai nusigeria, rūko žolę ir gyvena vienas dėl nieko nesirūpindamas. Vieną dieną paslaptingai dingsta jo brolis Sebastianas, kurį Pablas vadina The First. Tada ir prasideda toji kelionė..
Šią knygą jau senokai norėjau perskaityti dėl nepaaiškinamos priežasties - gal čia kaltas skanus viršelis. Šiaip ar taip, nenusivyliau.
Romanas yra šiuolaikiškas, skaitydami jį galime pakeliauti po Barseloną, o svarbiausia - pasijuokti. Pagrindinis veikėjas Pablas (jis ir pasakoja šią istoriją) yra sarkazmo negailintis žmogus. Jam nepatinka jo tėvų ir brolio gyvenimas, kuriame viskas paremta pinigais. Tėvus vadina Ponais Tėvais, o brolį dar kartais Nuostabiuoju Broliu. Tie visi Nuostabūs epitetai taip ir skamba galvoje tonu, kupinu paniekos. Ir apskritai, autorius labai gerų sarkastiškų frazių pamėtėjo, ir nepagailėjo. Labai praskaidrino nuotaiką skaitant.
Kitas įdomus dalykas - detektyvas. Net nesitikėjau, kad ši knyga bus kaip detektyvas. Bet kai Pablas pradėjo visaip ieškoti savo brolio ir aiškintis mįsles, išties buvo įdomu. Mėgstu detektyvus, kur reikia pasukti galvelę, taip buvo ir čia :) Jei ir ne nuo pirmo puslapio buvo intriga, bet iki paskutinio tai tikrai. Įtampa išlaikyta.
Šiaip skaitydama norėjau rašyti truputį mažiau, nes visgi tai toks lengvas pasiskaitymas :) Bet už juoką pabaigoj, kai kvatojau garsiai, rašau stiprų devynetą :)

P.S. Tik dabar pastebėjau, kad pagrindinio veikėjo ir autoriaus vardai tokie patys.. :)

Leidykla: Alma Littera
Puslapiai: 348

2011 m. gegužės 17 d., antradienis

Sara Gruen "Vanduo drambliams"

Kai pamačiau knygyne, kad ši knyga kainuoja tiesiog juokingai, negalėjau praeiti pro šalį. Juk 7 litai už knygą nėra daug, ar ne? Juolab, kai ta knyga yra nuostabiai gera (nors tada dar to nežinojau).
Mačiau, kad neseniai yra pasirodęs filmas pagal šią knygą, o kadangi stengiuosi pasinaudoti kiekviena galimybe prieš pažiūrint filmą paskaityti knygą, tai čia nepadariau išimties.

Knygoje pasakojama Džeikobo istorija apie tai, kaip jis pateko į cirką ir ten darbavosi. Rodos, taip ilgai jis ten gyveno, o pasirodo, kad tik tris su puse mėnesio (knygos pabaigoj buvau to maloniai nustebinta). Tačiau knyga prasideda senelių namuose - ten gyvena jau devyniasdešimtmetis Džeikobas (o gal ir devyniasdešimt trejų - jis nė pats to nežino). Kai netikėtai prie senelių namų išdygsta cirko palapinė, jis prisimena savo tolimą jaunystę - viską nuo savo patekimo į cirką.

Asmeniškai aš nebuvau skaičiusi nė vienos knygos apie cirką, abejoju, ar tokių išvis yra labai daug. Čia rašytoja mus supažindina su cirko gyvenimo ir jo tikrove, remdamasi tikrais faktais.
Iš veikėjų man labiausiai patiko Džeikobas, bet tas senatvėje, ir Rožė - miela dramblė. Taip ir įsivaizduoju ją besišypsančią ar nusiminusią, su nuostabaus gražumo akimis. Be abejo, bene ryškiausia asmenybė - blogiukas Augustas. Manau, dėl to, kad jo charakteris toks nenuspėjamas, jis ir buvo įdomus. Nors pati jo visos knygos metu nekenčiau.
Dabar svarstau, kuo gi man patiko susenęs Džeikobas. Manau, rašytoja labai įtaigiai aprašė ir labai teisingai parodė, kaip jaučiasi seni žmonės. Na, jūs tik pagalvokit, atsidurtumėt senelių namuose, nors turite 5 vaikus.. Sunkiai vaikštote, aplink save matote nykstančius ir mirštančius senukus.. Tikriausiai tai savaime iššauktų nuolatinį irzlumą ir neigiamą požiūrį į visus. Šiaip ar taip, jis man labai patiko. Senučiukas vis dar atkakliai laikosi ir bando įtikinti kitus, kad jis nėra silpnaprotis. Negana to, jo paskutinis žygis viską įrodo! Į jį žiūrima kaip į bejėgį, nors jis toks anaiptol nesijaučia. Ir jei tik su juo elgtųsi nors šiek tiek žmogiškiau, turbūt jam net pagerėtų. Gal jau ir mano požiūris į senukus pasikeitęs, nes visgi tenka susidurti su ligoniais, kurie visi yra labai skirtingi.. Belieka padėkoti rašytojai, kad ji parodė, kokie yra seni žmonės ir mūsų požiūris į juos.

Šią knygą rekomenduoju visiems, net jei ir nesidomite cirku. Tikiu, kad kiekvienas čia atrastų kažką, kas jam būtų miela. Knygoje tikrai galima rasti tiek humoro, tiek žiaurumo, tiek meilės; kaip rašo ant knygos nugarėlės, tai - lyg geras pasaulinio lygio cirko vaidinimas. Pati rašau neabejotiną dešimtuką ir pridedu knygą į mėgstamiausių sąrašą :)

Leidykla: Tyto alba
Puslapiai: 394