Ką tik perskaičiau storiausią knygą savo gyvenime. Romaną, kuriame yra 979 puslapiai. Be galo savimi didžiuojuosi, nes ši knyga mano lentynoje guli jau nuo tada, kai tik pasirodė knygynuose. Kadangi taip jau išėjo, kad mes jos nepadovanojom tam žmogui, kuriam ji buvo skirta, didysis romanas ramiai sau dulkėjo. Kol sulaukė savo eilės :)
Nė akimirką nesigailėjau, kad pradėjau skaityti šią knygą. "Kol tave rasiu" išties įtraukė. Nesvarbu, kad tai - ne literatūros klasika, o Irvingui vienas svarbiausių dalykų - antras galas. Siužetas jau vien perskaičius aprašymą užkabino. O pradėjusi skaityti tik dar labiau įsijaučiau.
Knygoje man patiko tai, kad istorija gal šiek tiek neeilinė :) Na, bent jau pateikta įdomiai. Rašytojas negali skųstis savo erudicija ;D Kartu pakeliavau ne tik knygos puslapiais, bet ir juose glūdinčiais Europos miestais. Negaliu nepaminėti to, kad gerą įspūdį paliko ir vokiečių kalbos žinios, nors ir elementarios ;D
Nors kai kur gal ir yra per daug nereikalingų intarpų, kaip sako pagrindinio veikėjo psichiatrė daktarė Garsija, tačiau tai tik padeda labiau viską įsivaizduoti. Na, o kad knygoje bus šitiek likimo vingių, tai jau tikrai nesitikėjau! Iš to, kas ten buvo parašyta, daugiau nei pusės net nenumaniau būsiant. Už tai dedu didelį pliusą.
Apskritai Irvingo romanų gal daugiau ir neperskaitysiu, gal šis bus pirmas ir paskutinis, bet įspūdį jis tikrai paliko gerą. Vertinu 10!
Leidykla: Alma Littera
Puslapiai: 984