Per tą savanoriavimą visai nebuvo kada aprašyti knygos.. O ją perskaičiau penktadienį. Iš ansktaus ryto dar turėjau laiko ir pabaigiau. Nes su šia knyga ėjau ir valgyti, ir miegoti.
Trečiojoje Millennium trilogijos dalyje veiksmas sukasi apie Lisbetos išteisinimą (nes Mikaelis visiškai tiki jos nekaltumu triguboje žmogžudystėje). Ir vėl čia susipina daugybės veikėjų gyvenimai, jų istorijos, ir kapstomasi iki tolimų laikų.
Ir vėl Larssonas sugebėjo taip prikaustyti dėmesį, kad nesinorėjo paleisti knygos iš rankų. Akys tik lakstė eilutėmis, kartais ir keliomis į priekį - net turėjau uždengti žodžius ranka, kad neperskaityčiau anksčiau laiko. Dabar jau galiu tikrai drąsiai teigti, kad visos dalys yra viena už kitą geresnės. Man taip gaila, kad nebebus daugiau šios trilogijos dalių ir apskritai, kad nebus Larssono knygų, nes jis toks meistras, kad sunku apsakyti. Įvykiai veja vienas kitą, nuolat atkapstoma naujų faktų.. Iš pradžių viskas atrodo susipainioję ir neišnarpliojama, bet štai pasirodo viena kita smulkmenėlė ir vualia!
Iš veikėjų man tikrai labai patinka Mikaelis ir Lisbeta. Du skirtingi, tačiau iš dalies ir panašūs žmonės. Lisbeta su savo fotografine atmintimi ir nepakartojamu kompiuterių įsilaužėlės talentu bei Mikaelis, žurnalistas, kuris kai užsispiria, yra pasirengęs iškapstyti bet kokius faktus. Jų duetas išties puikus.
Tai kaip ir viskas. Dar pasikartosiu: gaila, kad jau viskas. Visada taip būna su gerom knygų serijom. Bet vienos praeina, kitos ateina, tiesa? :)