2011 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

TOP 10

Iš neturėjimo ką veikti pasidomėjau, kokios knygos dabar Lietuvoje perkamiausios. Domėtis nebuvo sunku: pakako nueiti į dviejų didžiausių knygynų internetinius tinklalapius ir viskas kaip ant delno.

Visų pirma pažiūrėkime, kokios tai knygos.
„Pegaso“ TOP 10:
1. Herbjørg Wassmo „Šimto metų istorija“
2. Paulo Coelho „Alefas“
3. Viktor Tombak, Eva Tombak „Kas liko už kadro“
4. Filomena Taunytė „Ieškau tikro lietuvio“
5. Sandra Brown „Liudytoja“
6. Henrik Fexeus „Minčių skaitymo menas. Kaip suprasti ir nepastebimai paveikti kitus“
7. Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum II“
8. Beata Nicholson „Metai Beatos virtuvėje“
9. Beata Nicholson „Beatos virtuvė“
10. Algimantas Čekuolis „Šešios progos numirti“

„Vagos“ TOP 10 (šis knygynas daro atskirus dešimtukus grožinės ir negrožinės literatūros, taip gal net geriau):
Grožinė literatūra
1. Paulo Coelho „Alefas“
2. Sandra Brown „Liudytoja“
3. Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum II“
4. Monika Peetz „Antradienio moterys“
5. Varena Wermuth „Uždrausta žmona“
6. Haruki Murakami „1Q84. Trečia knyga“
7. Tahir Shah „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“
8. Robert Ludlum „Prometėjo apgaulė“
9. Jenny Downham „Kol dar gyva“
10. Jean-Paul Sartre „Brandos amžius“
Negrožinė literatūra
1. Filomena Taunytė „Ieškau tikro lietuvio“
2. J.Statkutė - Rosales „Europos šaknys ir mes, lietuviai“
3. Vytautas Žutautas „Mirties fabrikas“
4. Algimantas Čekuolis „Šešios progos numirti“
5. Viktor Tombak, Eva Tombak „Kas liko už kadro“
6. Beata Nicholson „Metai Beatos virtuvėje“
7. Henrik Fexeus „Minčių skaitymo menas. Kaip suprasti ir nepastebimai paveikti kitus“
8. Timothy Snyder „Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino“
9. M.Scott Peck „Nepramintuoju taku“
10. Valentinas Sventickas „Apie Justiną Marcinkevičių“

Na štai, autorių ir pavadinimų margenybę turim. Ir didžiausias man iškilęs klausimas yra toks: kodėl viename knygyne tos pačios knygos (kadangi pasikartojančių galite pastebėti tikrai nemažai) yra, tarkim, antroje vietoje, o kitame - penktoje? Kas lemia tokį pasiskirstymą?
Patikrinau ir kainas - jos nesiskiria nė centu.
Galbūt skiriasi knygynų skaičius Lietuvoje? Atsisakiau ir šitos prielaidos, kadangi Pegaso knygynų Lietuvoje yra 31, o Vagos - 34.
Tada pamaniau, kad Vaga į TOP'ą įskaičiuoja ir internetiniu būdu pirktas knygas. Jei taip, tada nesąžininga, nes jos šiek tiek pigesnės, o mažesnė kaina patrauklesnė akiai.
O kodėl vienuose knygynuose knyga patenka į dešimtuką, o kituose jos nė kvapo?
Žodžiu, viskas man čia kvepia mistika.
O kaip jums atrodo? Gal visgi žinot atsakymą į pagrindinį klausimą? :)

2011 m. rugsėjo 18 d., sekmadienis

Darbas

Buvau taip apsidžiaugusi, kai Dovydas parašė laiškutį, kad reikės pagalbos knygynuose Vaga. Ten vyks protų mūšiai (čia vadinasi Žinovų klubas). Galvojau, kad gavau savo pirmąjį darbą, ir dar tokį, kuris man kaip pomėgis - kas iš mėgstančių skaityti nenorėtų kelias valandas sukinėtis knygyne ir gauti už tai atlygį?!
Deja deja.. Taip jau nutiko, kad žaidimą iš trečiadienių (idealu) perkėlė į ketvirtadienius (visiškai absoliučiai netinkama). Ir kadangi pamainomis taip pat neina dirbti, teko visko atsisakyti.. Na, tikiuosi, kad organizatoriams pavyks surasti kitus vedėjus, ir viskas vyks pagal planus :) Galbūt pavyks ir man kada nors nueiti pasižiūrėti, kaip protingi žmonės atsakinėja į sunkius klausimus.

2011 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis

Arthur Conan Doyle "Baskervilių šuo"

Pasiėmiau šią knygą, nes tuo metu bibliotekoje neradau atskirai išleisto romano "Baskervilių šuo". O šį man jau senokai rekomendavo, tik niekaip neprisiruošdavau paimti į rankas ir paskaityti. Apimtis tikrai nėra didelė, o įdomumas nenuginčijamas.

Legenda apie Baskervilių šunį yra labai sena. Pasakojama, kad tas šuo - tarsi giminės prakeiksmas, jis anksčiau ar vėliau nužudo kiekvieną Baskervilį, gyvenantį savo dvare. Mįslingai mirus serui Čarlzui Baskerviliui, jo draugas daktaras Mortimeris kreipiasi į Šerloką Holmsą, kad šis padėtų išsiaiškinti mirties aplinkybes.

Taip ir sutinkame garsųjį detektyvą :) Holmsas pavaizduotas kaip nepaprastai rimtas žmogus, kuris susikaupia tik tam darbui, kurį atlieka. Turbūt neatsiejamas jo atributas yra pypkė. Ir šiame romane, ir greičiausiai kitose istorijose, stengdamasis sujungti keletą faktų į vieną jis rūko prastą tabaką, nuo kurio dūmų įėjus į kambarį galima gerokai pridusti. Šiaip jau man Holmsas padarė teigiamą įspūdį, tik galbūt tas jo švelnus ironiškumas nurodant daktarui Vatsonui jo klaidas atrodo kiek pasipūtėliškai.. Nors iš kitos pusės jis teisus - Vatsonas yra jo mokinys, todėl jį reikia pataisyti, jei šis suklysta.
Knygoje viską pasakoja daktaras Vatsonas. Jis užrašinėja visus Šerloko Holmso nuotykius, tad šis ne išimtis. Vatsonas taip pat yra įžvalgus ir, manau, vertas savo mokytojo. Tačiau jie šiek tiek skiriasi: Vatsonas yra veiksmo žmogus, kaip sako pats Holmsas. Šiaip ar taip, man buvo gražu skaityti, kaip Vatsonas kartais įsižeidžia, jei Holmsas nepakankamai įvertina jo pastangas, ir kaip tuoj pat atlyžta išgirdęs iš mokytojo pagyrimą. Kas jau kas, bet Vatsonas tikrai atsidavęs savo mokytojui.

Apskritai knyga nėra parašyta sudėtingai. Tačiau intriga prasideda jau nuo pirmųjų puslapių, ir išlieka iki pat paskutiniojo. Rašytojas nė karto neleidžia skaitytojui atsikvėpti ir nuklysti mintimis į šalį - už tai didelis pliusas. Man buvo tikrai įdomu skaityti ir galvoti, kaip keli iš pažiūros nesusiję dalykai iš tikrųjų yra neatsiejami. Manau, kad seras Doyle'is buvo tikrai geras detektyvų meistras ir jei nepatingėsiu, galbūt perskaitysiu kitas, trumpesnes istorijas apie detektyvą Šerloką Holmsą.
O knygą vertinu 10 ir rekomenduoju, jei dar neskaitėt - geram skaitytojui tai galėtų būti ir vakaro skaitinys :)

Leidykla: Tyto alba
Puslapiai: 194

2011 m. rugsėjo 6 d., antradienis

Alexandre Dumas "Trys muškietininkai"

Na štai, pagaliau įveikiau dar vieną klasikinį romaną ir užpildžiau savo neišsilavinimo spragas :)
Trumpai tariant - tai romanas apie draugystę, ištikimybę ir drąsą. Jo veiksmas vyksta XVII a. Prancūzijoje, kur sutinkame keturis draugus: jaunąjį d'Artanjaną, pagyrūną Portą, pamaldųjį Aramį ir tikrą bajorą Atą. Muškietininkų gyvenimuose pilna nuotykių, jie tarnauja karaliui ir vis žlugdo kardinolo Rišeljė planus.

Galiu pasakyti, kad knyga man patiko visaip kaip.
Visų pirma - personažai. Jie visi tokie skirtingi, bet ir panašūs - man labai patiko. Labiausiai patikęs veikėjas, manau, yra Atas. Jis visada išlieka orus, nepameta proto, yra protingas ir viską apgalvojantis bajoras. Ne veltui d'Artanjanas juo labai žavisi :) Taip pat ir aš. Ypač knygos pabaigoje jis man padarė įspūdį - ir visai ne blogą, o kuo geriausią. Nes ne kiekvienas sugeba taip šaltai mąstyti sunkiu metu.
Na, o kad jau įsigijau mėgstamiausią veikėją, tai galiu nuraminti - turiu ir nemėgstamiausią. Turbūt tiems, kurie yra skaitę šią knygą, net nekyla klausimų, kas tai. Tai Šarlotė Bekson, grafienė de La Fer, ledi Vinter, baronienė Šefild - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Arba tiesiog - miledi. Šis personažas yra ypatingai neigiamas. Įdomu tai, kad tokiu neigiamu veikėju autorius pasirinko moterį. Apsukri, pikta, kerštinga, be jokio gėdos jausmo, visur paskui save sėjanti mirtį - būtent tokia ir yra miledi. Ji globojama kardinolo, tačiau net jis, atrodo, irgi nelabai patenkintas tokia bendrininke (nes kardinolas anaiptol nėra šventasis).
O jei kalbėčiau apskritai apie romaną, tai jis toks šiek tiek komiškas. Be abejo, čia gausybė intrigų, nuotykių - dėl to ir įdomu jį skaityti. Tačiau komiškumas asmeniškai man slypėjo tame perdėtame mandagume. Pavyzdžiui (nors tai nėra pats geriausias pavyzdys, tačiau kitų nepasižymėjau):
- Leiskite man, ponia, išreikšti savo nusistebėjimą, - tarė viršininkė.
Suprantama, kad senovėje taip būdavo įprasta, tačiau dabar skaityti yra truputį juokinga. Nors.. Gal autorius ir pats šiek tiek viską pagražino.. :)

Jei paklaustumėte, ar rekomenduoju skaityti šį romaną, atsakyčiau, kad taip! Kaip sakiau, čia rasite visko: ir intrigos, ir nuotykių, ir pamokymų apie tai, kokia iš tiesų turėtų būti draugystė.
10!

Leidykla: Vaga

2011 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis

J.Finkelšteinaitė, N.K.Valužienė, J.Damanskas "Masažas"

Šiandien gavau pirmąjį siuntinį iš labai gero puslapio sena.lt. Jame parduodamos senos/nenaudojamos knygos. Tai vieną naktį naršydama ten susiradau knygą Masažas.
Susidomėjau ja, nes toks mokomasis dalykas mums bus, vadovėlio reikės, o kolegijoje jų amžinai trūksta. Be to, manau, toks vadovėlis labai naudingas turint pagrindus (kurių, tikiuosi, per paskaitas įgausime pakankamai). Knygyne knyga kainuoja 60 lt, tad tikrai niekada jos nenusipirkčiau.
Dabar ją nusipirkau už 6 lt + siuntimo išlaidos. Tiesa, knyga senesnio leidimo, bet kadangi esu varčiusi tą naująjį (nuotr.), tai pamačiau, kad viskas ten tiesiog identiškai sutampa. Net paveiksliukai tokie patys :D
Labai džiaugiuosi šiuo savo pirkiniu. Tikiu, kad knyga bus naudinga ir man, ir draugams :)