Vilniaus knygų mugė 2012

Vakar antrą kartą teko apsilankyti didžiausioje ir laukiamiausioje skaitančių žmonių šventėje - Knygų mugėje. Iškart noriu padėkoti Alma litterai už kvietimus - taip sutaupiau ir pinigų bilietui, ir laiko, nes eilė buvo nenusakomo ilgio.. O dar sako, kad žmonės neskaito :) Visi tie skeptikai, tikiuosi, apsilankė Knygų mugėje ir suprato, kad nusišneka. O kiek žmonių dar negalėjo atvykti!

Į mugę važiavau su bendrabloggere Rita iš kito mūsų rašomo blogo. Be galo smagu rasti bendraminčių, kurie nori kartu pasimakaluoti tose spūstyse prie stendų. Taip, jau ko ko, bet žmonių tai ten netrūko. Neįmanoma ramiai praeiti ir apžiūrėti stendų bei visų juose esančių knygų. Truputį erzino tai, bet ko aš tikėjausi..

Kaip ir pernai, pirmasis pamatytas žymus žmogus buvo Leonidas Donskis :) Gaila, nepavyko nufotografuoti, nes pradėjo plūsti minios žmonių ir va. Taip pat dar mačiau Adamkų! Jis buvo su apsauga, kuri nieko neprileido, tad turiu tik nekokybišką nuotrauką, kaip tikra paparacė :D

Šįkart mugėje nuėjau į knygos pristatymą, kuris vyko vienoje iš konferencijų salių. Pasirinkau A.Čekuolio "Faktai ir šypsenos" pristatymą. Labai norėjau paklausyti, ką jis papasakos. Deja, paties Čekuolio nebuvo, nes jis neseniai susitraumavo stuburą ir gydytojai neleido atvykti :( Tačiau jis bendravo telefono pagalba, balsą girdėjome per kolonėles, o pats Čekuolis girdėjo viską, kas vyksta salėje. Buvo paskaityta keletas ištraukų iš naujosios knygos, jis atsakinėjo į žiūrovų klausimus.. Nors ir paties nebuvo, o žmonių buvo galybė, net netilpo visi susėsti (džiugu, kad buvo labai daug jaunimo), bet pasisėdėjimas buvo be galo jaukus. Kažkaip buvo sukurta ta nuotaika, Čekuolis išvien juokavo.. Kaip ir savo knygose :) Labai patiko.

Be abejo, neapsiėjau ir be pirkinių.. Pernai pirkau vieną knygą, o šiemet jau dvi:

Įsigijau Faktus, knyga yra kartu su DVD, kuriame - penkių Čekuolio laidų įrašai. O kai pamačiau Obuolio stende Merginą su drakono tatuiruote.. Ji kainavo tik 25 lt!! Visą laiką iki išėjimo iš mugės svarsčiau, pirkti ar ne. Nesugebėjau atsispirti :) Kadangi filmai labai labai patiko, o knyga, sako, dar geresnė, tai laukiu kokios nors properšos savo moksluose, kada galėsiu ją paimti į rankas. O ir kambariokė apsidžiaugė :)

Tai va taip. Po mugės įspūdžiai visada būna patys geriausi :) Kitais metais jau teks vežtis daugiau santaupų, kad galėčiau nusipirkti tris knygas - taip ir augsiu kas metus :)

Skaitau kitaip

Galiu pasakyti, kad mano specialybė labai įdomi, kadangi mus moko pačių įvairiausių dalykų. Turime paskaitą Ergoterapija regos ir klausos negalią turintiems asmenims. Jos metu mokėmės skaityti. Kvailokai skamba? O jei pasakysiu, kad tai buvo Brailio raštas? :)

Štai taip parašytą tekstą dėstytoja paprašė perskaityti, arba, kaip aš sakau, išversti. Tekstas turbūt iš konstitucijos, ar dar iš kokių įstatymų, nes labai jau oficialus. Bet vis tiek buvo be galo įdomu skaityti. Pamenu, kai buvau gal ketvirtoj klasėj, tai mūsų mokytoja turėjo klasėj Bibliją, parašytą Brailio raštu, taip pat ir lentelę bei tą ylą, kuria reikia rašyti. Mokėjau visas raides ir skaičius be jokių pasižiūrėjimų - buvau tikrai prasikalus ant šito :D Todėl gal ir dabar nebuvo sunku prisiminti, nes mano vertimo tempas buvo žvėriškas, palyginti su kitų grupės draugų :D Tikrai tikrai labai patiko, norėčiau, kad dažniau tokius dalykus darytume. Iš pradžių, kol susipažinau su visomis raidėmis ir atsekiau, kur yra tarpai tarp raidžių, žodžių ir eilučių, darbas vyko lėčiau, tačiau praktiškai nuo penktos eilutės beveik nebereikėjo pasižiūrėti į lapą, kuriame yra paaiškinti šie rašmenys. Dėstytoja pasakė, kad kam nepatiko šis darbas, tai gal ne tą specialybę pasirinko.. Džiaugiuosi, kad esu kaip tik ten, kur ir turėčiau būti.

Būtų įdomu perskaityti knygą, parašytą tokiu raštu. Žinau, kad būtų sudėtinga ir užtruktų, bet smalsu, labai smalsu, kaip sektųsi :)

Umberto Eco "Rožės vardas"

Pirmoji knyga iš Knygų iššūkio įveikta! Mačiau, kad kiti jau ne vieną yra perskaitę, bet aš tikrai nesigailiu išlaukusi tinkamo momento ir paėmusi šią knygą į rankas. "Rožės vardas" jau senokai guli mano lentynoje, turim tokį senesnį leidimą, kaip nuotraukoje. Vis pavartydavau ją ir padėdavau, neva tai raidės per smulkios, ne nuotaika pradėti ir panašūs atsikalbinėjimai pačiai sau. Ne veltui sakau, kad subrendau šiai knygai. Man atrodo, kad perskaičiau ją labai tinkamu metu. Net nežinau, kodėl taip manau.

Romano veiksmas vyksta viduramžių Italijoje. Brolis Viljamas su savo mokiniu atvyksta į benediktinų vienuolyną, kuriame turi įvykti popiežiaus Jono XXII ir imperatoriaus Liudviko legatų susitikimas. Deja, vienuolyną kasdien sukrečia vis nauja nelaimė - brolių mirtys. Viljamui pavesta išaiškinti šias žmogžudystes.

Viskas pasakojama jauno novicijaus Adso akimis, mat jis užrašinėjo viską, kas vyko per septynias dienas, kol jis ir mokytojas viešėjo vienuolyne. Knygos pradžioje net pasakoma, kad tai rankraštis.

Galiu pasakyti, kad viduramžių labirintai iškart įtraukia. Kažkodėl visada prieš paimdama tokį rimtą kūrinį nusiteikiu šiek tiek (labai mažai!) skeptiškai, ir dar niekada man neteko nusivilti. Gal toks nusiteikimas padeda ir leidžia iš knygos pasiimti viską, ką ji duoda.. Skaitydami galime daug sužinoti apie tuometinį vienuolynų gyvenimą, apskritai apie viduramžišką mąstymą, filosofiją, kurie tik apibendrintai išdėstomi mokyklos vadovėliuose. Viskas čia taip gyva, kad labai nesunku įsivaizduoti niūrų vienuolyną ir jo abatą, tiesos trokštantį Viljamą ir vis dar savęs ieškantį Adsą.

Ne mažiau už viską, kas susiję su viduramžiais, įtraukia ir detektyvas. Labai įdomu skaityti mokyto žmogaus Viljamo samprotavimus, kas galėtų būti susijęs su mirtimis, jo keliamas hipotezes. Kaip tikrame detektyve viskas išaiškėja tik paskutiniuose puslapiuose - ir gana tragiškai, sakyčiau.

Tokia knyga stipriai sugriebia į savo nagus ir nepaleidžia. Nors man, kaip teorinei krikščionei, tolimi samprotavimai apie Dievą ir jo kelius, vis tiek "Rožės vardas" sugebėjo mane užburti.