Literatūriniai muziejai

Atostogos jau įgauna pagreitį, o tikram knygų mylėtojui per jas privalu aplankyti bent vieną su literatūra susijusį objektą. Pasaulyje įkurtas ne vienas muziejus, kur galime pasivaikščioti šalia savo mėgstamo rašytojo ar personažo. Tad štai keletas jų.

1. Hanso Kristiano Anderseno muziejus (Odense, Danija)

H.K.Anderseno gimimo vieta

Trečiame pagal dydį Danijos mieste Odense XIX a. gimė visiems puikiai pažįstamas H.K.Andersenas. Praėjus šimtmečiui šiame name buvo įkurtas jo vardo muziejus. Eksponatai pasakoja apie Anderseno gyvenimą nuo pat vaikystės iki mirties. Technologijų dėka dabar muziejuje galima klausytis skaitomų pasakų, vartyti knygas ir t.t.

Įėjimo kaina suaugusiems - 90 kronų (~12 €). vaikams iki 17 m. imtinai - nemokamai.

2. Marko Tveno namai (Hartford, JAV)

Gyvendamas šiame name Markas Tvenas parašė žinomiausius savo kūrinius - Tomo Sojerio nuotykius, Princą ir elgetą, Heklberio Fino nuotykius ir kt. Šiandien šiuose 25-ių kambarių rūmuose veikia muziejus, čia vyksta įvairūs labdaros renginiai. 2012 m. Marko Tveno namai buvo įtraukti į geriausių pasaulyje istorinių namų dešimtuką.

3. Čarlzo Dikenso muziejus (Londonas, D.Britanija)

Čia Dikensas gyveno su savo žmona Katerina, tad lankytojai kviečiami pamatyti kambarius, kuriuose jie priiminėdavo svečius, pietaudavo, namus, kuriuose sukurti tokie kūriniai kaip Oliveris Tvistas. Muziejuje taip pat vyksta renginiai šeimoms, rengiamos parodos, organizuojami pasivaikščiojimai po vietas, kuriose vyko žymiausių rašytojo knygų veiksmas.

Bilietų kainos: suaugusiesiems -  £9 (~ 11€), vaikams nuo 6 iki 16 m. -  £4 (~ 5€).

4. Franco Kafkos muziejus (Praha, Čekija)

2005 m. Prahoje atidaryta ilgalaikė paroda, skirta šiame mieste gimusiam rašytojui. Ji suskirstyta į dvi dalis: Egzistencinę erdvę, kurioje galima geriau suprasti, kaip pats miestas ir supanti aplinka veikė rašytoją, ir Įsivaizduojamą topografiją, kur galima sužinoti, kaip Kafka matė ir kūrė visiškai kitokį nei realybėje savo miesto vaizdą.

Bilieto kaina: suaugusiesiems - 200 kronų (~ 7 €).

5. Džeinės Ostin namų muziejus (Chatawn, D.Britanija)

Šiame name Džeinė Ostin praleido paskutiniuosius 8-erius savo gyvenimo metus. Lankytojai gali apžiūrėti kambarius, sodą, kuriame galima surengti pikniką, taip pat aplankyti interaktyvią parodą.

Bilietų kainos: suaugusiesiems - £8 (~ 10€), vaikams - £4 (~ 5€).

6. Dostojevskio memorialinis muziejus (Sankt Peterburgas, Rusija)

Memorialinis muziejus įrengtas bute, kurį nuo 1878 m. iki savo mirties nuomojosi F.Dostojevskis ir jo šeima. Čia jis parašė Brolius Karamazovus. Prie namo yra ir teatras, kuriame dabar vyksta spektakliai, poezijos skaitymai.

Bilietų kainos: suaugusiesiems - 200 rublių (~ 3€), vaikams 100 rublių (~ 1,5€).

Jojo Moyes „Aš prieš tave“

Uch. Knygą perskaičiau vakar, o ji manyje dar gyva. Tokiais atvejais rašyti būna sunkiausia, nes norisi visiems viską išpliurpti.

Kiek prisimenu, tai Moyes su šia knyga įsiveržė į skaitančių lietuvių gyvenimus jau prieš keletą metų. Tokiais momentais man visada smegenys suveikia taip: neskaitysiu, nes visi skaito. Negaliu sau to paaiškinti, bet taip jau yra. O dar ir pavadinimas nei šioks, nei toks.. Ir viršelis nelabai vilioja.. Žodžiu, stengiuosi visaip išvengti tų psichozių, kol galų gale, kai jau visi būna išnarstę knygas ir autorių gabalėliais, paimu tą knygą, nuo kurios viskas prasidėjo, į rankas. Ir tada pačiai užeina.. Pavyzdžiui, dabar norėčiau būti tos knygos neperskaičiusi, kad galėčiau skaityti dar kartą ir viską patirti pirmą kartą. Nes ji iš tų, kurių paskutinį puslapį užvertus norisi vėl atsiversti pirmąjį.

Knygoje pasakojama apie du visiškai skirtingus gyvenimus gyvenančius jaunuolius. Luisa - keistai besirengianti mergina, netekusi darbo kavinėje ir ieškanti bet kokio kito, kad tik galėtų išmaitinti savo šeimą. Vilas - praeityje ambicingas vaikinas, siekęs karjeros aukštumų, mėgęs ekstremalias pramogas, o dabar prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio ir visiškai priklausomas nuo kitų. Manau, net nereikia sakyti, kad jų gyvenimai susipina taip, kaip nė vienas iki tol nė negalvojo.

Pirmiausia - dalykai, kurie man šioje knygoje nepatiko. Sąrašas - nulinis. Turėčiau pastabų nebent redakcijai, nes akis badė praleistos ar sumakaluotos raidės, be to, įkyriai brukamas žodis „invalidas“. Jis tinkamas nebent ten, kur naudojamas pašaipiai, bet tikrai ne paprastame sakinyje, kaip, pavyzdžiui: „Vilas sėdėjo savo invalido vežimėlyje.“ Taip niekas nesako. (Dar pasitikrinau VLKK puslapyje, kad lyg ir vartotini abu terminai, bet mus mokė, kad yra tik žodis „neįgalumas“, o „invalidas“ turi labiau neigiamą, pajuokiamą reikšmę.)

Kalbos kultūros pamokėlė baigta.

O štai patiko - visa kita, ko nepaminėjau ankstesniojoje pastraipoje. Kietai, ką? Ir galiu tvirtai pasakyti, kad čia ne momentinis debesėlis, kai esi apsvaigęs nuo perskaitytos istorijos. Tą knygą prisiminsiu ir po metų, o tai yra būtent dėl to, kaip paprastai autorė sugebėjo papasakoti tai, kas šiaip jau yra be proto komplikuota. Lengvas ir įtaigus rašymo stilius, humoras, vietomis ir su sarkazmo prieskoniu, padėjo sukurti knygos atmosferą. Kažkokiu būdu ją palengvinti, nes visgi dėl knygos veikėjų situacijos komplikuotumo nuolat jaučiama baimė. 

Taip pat autorei plojimai už du ryškius veikėjus. Tiek plepioji Lu, su visais savo keistumais, optimistiškumu, pasiryžimais ir baimėmis, tiek Vilas - piktas, atžarus, užsisklendęs savyje ir nieko neįsileidžiantis į savo susitraukusį pasaulį. Jie abu manęs nė karto per visą knygą nesupykdė (!), o tai jau laikau dideliu pasiekimu, nes pastebėjau, kad paskutiniu metu knygų veikėjai ir jų poelgiai gana dažnai erzina. Visos istorijos metu iš lėto ir kartais vos pastebimai galima matyti, kaip keičiasi personažai, kokį indėlį į vienas kito gyvenimą įneša. Tiesą sakant, knyga labai žmogiška. Turbūt dėl to knyga privertė ne tik juoktis, bet ir plūduriuoti ašarų upeliuose. O kai pagalvodavau, kad protarpiais Lu ir aš pati (nors šiaip jau niekad negretinu savęs su knygų veikėjais, bet ši yra tokia, kur kitaip neįmanoma) esam šiek tiek panašios, tai ašarų būdavo dar daugiau. Būčiau pasielgusi visiškai taip pat, kaip ir ji.

Na ką. Tai jeigu dar buvo tokių, kaip aš, kurie neskaitė „Aš prieš tave“, tai bėkit į biblioteką ir pasiimkit, ir skaitykit. Ir parašykit komentaruose, kada jūs jau pradėjot ašaroti :) Rekomenduoju šią knygą apie (ne)galią, pasirinkimo laisvę, pokyčius ir (ne)susitaikymą. Ir, žinoma, apie meilę. Be jos - nė žingsnio.