Ši knyga yra mano metų skaitinys. Šįkart tikrai nesuklydau pasidavusi bangai ir ją įsigijusi, nors šiaip jau privengiu skaityti to, ką tuo metu skaito visi (žinoma, išimčių visada yra).
Yuval Noah Harari yra istorijos mokslų daktaras, šiuo metu dėstantis Jeruzalės hebrajų universitete. Pagrindinė jo tema - pasaulio istorija, Harari paskaitų bei pokalbių galima paklausyti ir Youtube.
Knygoje pristatoma žmonija ir svarbiausi formavimosi aspektai per tris didžiąsias revoliucijas - kognityvinę (prieš 70 000 metų), žemės ūkio (prieš 12 000) ir mokslo (prieš 500 metų). Jei dar kažkokiu būdu išvengėte šios knygos ir galvojate, kad žodis „istorija“ - nuoroda į nuobodų beveik 400 puslapių skaitinį, tai nežinau, ar dar kada esat taip suklydę gyvenime. Aš, žmogus, su istorija (ta, kurią mokėmės mokykloje) turintis tikrai labai mažai bendro, skaitydama gailėjausi, kad taip mažai išmanau. Kadangi čia į viską pažvelgiama iš kito kampo. Keliaudamas per tūkstantmečių istoriją autorius kelia tokius klausimus, kaip „ar žmonija dabar laimingesnė nei buvo prieš 1000 metų?“, „kokie yra istorijos ir biologijos ryšiai?“, „kaip apskritai mūsų rūšis užkariavo pasaulį?“ ir daug daug kitų. Nuostabu yra tai, kad autorius nesideda visažiniu, o pripažįsta, kad mes neturime labai daug atsakymų į mums rūpimus klausimus. Žinoma, religijos ar mokslas vienaip ar kitaip bando juos paaiškinti, bet ar tai - jau tie neginčijami atsakymai? Tikrai ne.
Knygoje gausu tokių idėjų, kurios šiaip jau paprastam sapiens nešautų galvon. Pavyzdžiui, toks mums paprastai suprantamas dalykas kaip religija. Čia susiduriame su tokiu požiūriu, kad religija - ne būtinai ta, kuri priimta kaip tikėjimo tiesos, bet autorius bene svarbiausia visų žmonių religija vadina kapitalizmą. Žinoma, kapitalizmu irgi kažkas turėjo patikėti, kad jis taip paplistų po visą pasaulį. Dar įdomiau, kad juo netikėti neįmanoma. Aš laisvai galiu netikėti Budos ar kokio kito dievo. Pabandykite netikėti kapitalizmu.
Didžioji dalis žmonių sėkmingai gyvena pagal kapitalistinius-vartotojiškuosius idealus. Naujoji etika žada rojų tuo atveju, jei turčiai liks godūs ir visaip stengsis tapti dar turtingesni, o liaudies pasė duos valią savo troškimams bei aistroms - vis daugiau pirks. Tai pirmoji religija istorijoje, kurios sekėjai išties daro tai, ko jų yra prašoma. Tačiau iš kur mums žinoti, kad mūsų už tai tikrai laukia rojus? Nes matėme jį per televizorių.
Žinoma, nesakau, kad reikia aklai tikėti viskuo, kas rašoma šioje knygoje. Manau, sveikiausia būtų diskutuoti apie tam tikrus dalykus. Mano galva, tokio efekto šia knyga ir siekta. Jau vien tai, kad skaitytojas paima į rankas tokį leidinį, parodo smalsumą, norą domėtis, kvestionuoti, o dar puikiau, kad ši knyga yra be proto populiari. Joje keliamos idėjos gali nepatikti, galima jas dievinti, bet kad atrakina kažkokį naują stalčiuką smegenyse - nepaneigsi. Džiugu, kad autorius neiškelia žmogaus virš visų kitų, nesudievina jo, bet ir netrypia su žemėmis, sakydamas, koks jis yra baisus padaras. Ši pozicija man labai įtiko, nes niekad nemėgau visažinių autorių (ir apskritai žmonių).
Biologija duoda galimybes, kultūra draudžia.
Tai knyga, kurią perskaityti reikia visiems, siekiantiems pamatyti kiek toliau savo nosies. Knyga, kurią galima skaityti ne kartą, kaskart atrandant joje kažką naujo. Rekomenduoju skaityti su užrašų knygele šalia, nes tikrai norėsite pasižymėti ne vieną patikusią mintį.
