William Somerset Maugham "Skustuvo ašmenys"

Šią knygą gavau gimtadienio proga iš savo geriausių draugų su dedikacija: "Švelnus tarsi atšipę ašmenys ir nesunkiai einamas gyvenimo kelias lai būna Tau."

Romanas "Skustuvo ašmenys" parašytas 1944 m. Veiksmas vyksta XX a. trečiajame dešimtmetyje. Knygoje pasakojama apie Amerikos turtuolius: Izabelę, jos dėdę Eliotą, kuris yra tikras snobas, Grėjų, kuris nuo neatmenamų laikų įsimylėjęs Izabelę.. Tačiau pagrindinis veikėjas yra Laris Darelas, kurio nedomina pinigai ir kiti materialūs dalykai. Jis ieško gyvenimo prasmės.

Visų pirma čia yra įdomi pasakojimo forma. Viskas pasakojama pirmuoju asmeniu, o pasakotojas - ne kas kitas, o pats knygos autorius. Puikiai pamenu iš mokyklos laikų, kad taip sakyti šiukštu negalima, tačiau čia tikrai taip yra. Apskritai šis autorius yra įdomus tuo, kad visi jo knygų personažai turi prototipus tikrame gyvenime (na, bent jau turėjo). Taip yra ir čia, jis tik pakeičia vardus (išskyrus savo - pasakotojas ir liko ponas Moemas). Knyga suskirstyta į šešias dalis, kurios turi ne daugiau kaip 9 skyrius (jei neklystu). Skaitosi viskas labai lengvai ir per daug neapkrauna :)

Knygoje plačiai pavaizduotas aukštuomenės gyvenimas, jo privalumai ir trūkumai. Vienas įdomiausių personažų buvo Eliotas Templtonas. Madingas senukas, kuriam visas gyvenimas buvo aukštuomenės puotos, neatsisako to net būdamas mirties patale. Jis atrodo tuščias ir pilnas puikybės, bendrauja tik su tais žmonėmis, kurie jam yra naudingi ir derami tokios padėties žmogui, tačiau širdyje jis yra be galo geras ir dosnus. Svarbiausia jam visgi yra šeima ir tikri draugai Eliotui yra tikra vertybė.

Kitas įdomus personažas, be abejo, pagrindinis veikėjas Laris. Nors pati net nebūčiau pasakiusi, kad jis yra pagrindinis, tačiau rašytojas-pasakotojas sako, kad jei ne Laris, jis išvis nebūtų parašęs tokios knygos. Trumpai nusakysiu Lario situaciją: jis susižadėjęs su Izabele, jam siūlomas geras darbas ir aprūpinimas visam gyvenimui. Tačiau visa tai jam nereikalinga. Laris nutraukia sužadėtuves ir keliauja po pasaulį. Daugiausiai jo ieškojimuose padeda gyvenimas Indijoje. Knygoje labai įdomiai aprašomi Lario samprotavimai apie tikėjimą, Dievą, taip pat galime susipažinti su hinduizmu ir jo tiesomis. Knygoje ta vieta, kur viskas yra pasakojama, man buvo viena įdomiausių.

Taigi. Viską susumavus tikrai rekomenduočiau šią knygą perskaityti ir jums, galbūt netgi turėti ją savo namų bibliotekoje. Ant viršelio matome žodį "klasika", tačiau vertybė ji yra ir dėl kitko. Knygoje puikiai pavaizduotos gyvenimo prasmės paieškos ir kitų gyvenimai, kupini pakilimų ir nuopolių, aistros, tuštybės ir gerumo. Rašau 10 ir dar kartą rekomenduoju.

Leidykla: Tyto alba

Puslapiai: 412

Vasaros džiaugsmai

Per visą buvimą Kaune šiandien antrą kartą išsiruošiau į parką paskaityti knygos. Įsikroviau į tašę pledą, knygą, fotoaparatą, pakeliui nusipirkau vandenėlio, ir po kokių dešimties minučių sėdėjau parke, o padus maloniai kuteno žolytė :)

Vasara man patinka tuo, kad galima skaityti atsisėdus lauke. Tada ta knyga taip gerai lenda į galvą ir daug greičiau skaitosi.

Dabar, kaip galite matyti ir dešinėje, skaitau "Skustuvo ašmenis". Po tokio pasivaikščiojimo nutariau ją šiandien pabaigti :)

Ir būtų malonu parkuose matyti daugiau žmonių, skaitančių knygas.

Beje, apie šituos skaitymus parke galite rasti įdomią idėją Dovydo bloge :)

Pablo Tusset "Kruasano kelionė"

"Kruasano svajonė - kad jį pagardintum sviestu" - taip prasideda šis romanas, kuriame kruasanas paminėtas dar porą kartų. Čia pasakojama apie trisdešimtmetį Pablą Miraljesą, turtingo tėvo sūnų, kuris dažnai nusigeria, rūko žolę ir gyvena vienas dėl nieko nesirūpindamas. Vieną dieną paslaptingai dingsta jo brolis Sebastianas, kurį Pablas vadina The First. Tada ir prasideda toji kelionė..

Šią knygą jau senokai norėjau perskaityti dėl nepaaiškinamos priežasties - gal čia kaltas skanus viršelis. Šiaip ar taip, nenusivyliau.

Romanas yra šiuolaikiškas, skaitydami jį galime pakeliauti po Barseloną, o svarbiausia - pasijuokti. Pagrindinis veikėjas Pablas (jis ir pasakoja šią istoriją) yra sarkazmo negailintis žmogus. Jam nepatinka jo tėvų ir brolio gyvenimas, kuriame viskas paremta pinigais. Tėvus vadina Ponais Tėvais, o brolį dar kartais Nuostabiuoju Broliu. Tie visi Nuostabūs epitetai taip ir skamba galvoje tonu, kupinu paniekos. Ir apskritai, autorius labai gerų sarkastiškų frazių pamėtėjo, ir nepagailėjo. Labai praskaidrino nuotaiką skaitant.

Kitas įdomus dalykas - detektyvas. Net nesitikėjau, kad ši knyga bus kaip detektyvas. Bet kai Pablas pradėjo visaip ieškoti savo brolio ir aiškintis mįsles, išties buvo įdomu. Mėgstu detektyvus, kur reikia pasukti galvelę, taip buvo ir čia :) Jei ir ne nuo pirmo puslapio buvo intriga, bet iki paskutinio tai tikrai. Įtampa išlaikyta.

Šiaip skaitydama norėjau rašyti truputį mažiau, nes visgi tai toks lengvas pasiskaitymas :) Bet už juoką pabaigoj, kai kvatojau garsiai, rašau stiprų devynetą :)

P.S. Tik dabar pastebėjau, kad pagrindinio veikėjo ir autoriaus vardai tokie patys.. :)

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 348

Sara Gruen "Vanduo drambliams"

Kai pamačiau knygyne, kad ši knyga kainuoja tiesiog juokingai, negalėjau praeiti pro šalį. Juk 7 litai už knygą nėra daug, ar ne? Juolab, kai ta knyga yra nuostabiai gera (nors tada dar to nežinojau).

Mačiau, kad neseniai yra pasirodęs filmas pagal šią knygą, o kadangi stengiuosi pasinaudoti kiekviena galimybe prieš pažiūrint filmą paskaityti knygą, tai čia nepadariau išimties.

Knygoje pasakojama Džeikobo istorija apie tai, kaip jis pateko į cirką ir ten darbavosi. Rodos, taip ilgai jis ten gyveno, o pasirodo, kad tik tris su puse mėnesio (knygos pabaigoj buvau to maloniai nustebinta). Tačiau knyga prasideda senelių namuose - ten gyvena jau devyniasdešimtmetis Džeikobas (o gal ir devyniasdešimt trejų - jis nė pats to nežino). Kai netikėtai prie senelių namų išdygsta cirko palapinė, jis prisimena savo tolimą jaunystę - viską nuo savo patekimo į cirką.

Asmeniškai aš nebuvau skaičiusi nė vienos knygos apie cirką, abejoju, ar tokių išvis yra labai daug. Čia rašytoja mus supažindina su cirko gyvenimo ir jo tikrove, remdamasi tikrais faktais.

Iš veikėjų man labiausiai patiko Džeikobas, bet tas senatvėje, ir Rožė - miela dramblė. Taip ir įsivaizduoju ją besišypsančią ar nusiminusią, su nuostabaus gražumo akimis. Be abejo, bene ryškiausia asmenybė - blogiukas Augustas. Manau, dėl to, kad jo charakteris toks nenuspėjamas, jis ir buvo įdomus. Nors pati jo visos knygos metu nekenčiau.

Dabar svarstau, kuo gi man patiko susenęs Džeikobas. Manau, rašytoja labai įtaigiai aprašė ir labai teisingai parodė, kaip jaučiasi seni žmonės. Na, jūs tik pagalvokit, atsidurtumėt senelių namuose, nors turite 5 vaikus.. Sunkiai vaikštote, aplink save matote nykstančius ir mirštančius senukus.. Tikriausiai tai savaime iššauktų nuolatinį irzlumą ir neigiamą požiūrį į visus. Šiaip ar taip, jis man labai patiko. Senučiukas vis dar atkakliai laikosi ir bando įtikinti kitus, kad jis nėra silpnaprotis. Negana to, jo paskutinis žygis viską įrodo! Į jį žiūrima kaip į bejėgį, nors jis toks anaiptol nesijaučia. Ir jei tik su juo elgtųsi nors šiek tiek žmogiškiau, turbūt jam net pagerėtų. Gal jau ir mano požiūris į senukus pasikeitęs, nes visgi tenka susidurti su ligoniais, kurie visi yra labai skirtingi.. Belieka padėkoti rašytojai, kad ji parodė, kokie yra seni žmonės ir mūsų požiūris į juos.

Šią knygą rekomenduoju visiems, net jei ir nesidomite cirku. Tikiu, kad kiekvienas čia atrastų kažką, kas jam būtų miela. Knygoje tikrai galima rasti tiek humoro, tiek žiaurumo, tiek meilės; kaip rašo ant knygos nugarėlės, tai - lyg geras pasaulinio lygio cirko vaidinimas. Pati rašau neabejotiną dešimtuką ir pridedu knygą į mėgstamiausių sąrašą :)

Leidykla: Tyto alba

Puslapiai: 394

Sofi Oksanen "Valymas"

Su šv. Velykomis visus! :)

Aš šia proga pabaigiau prieš savaitę pradėtą knygą. Tiesą sakant, šiandien perskaičiau gal pusę jos.. Sugraužiau :)

Tai - didelio susidomėjimo ir pasisekimo visame pasaulyje sulaukusi suomių rašytojos Sofi Oksanen knyga "Valymas". Romane pasakojama apie Estijos karo metus, pokarį bei ką tik atkurtą nepriklausomybę. Pagrindinė knygos veikėja Alydė Trū savo kieme sulaukia neįprastos viešnios, kuri, kaip paaiškėja, yra artima jos giminaitė.. Abiejų istorijos nepavydėtinos. Tačiau jų čia nepasakosiu - net nebūtų įmanoma to padaryti.

Asmeniškai man ši knyga labai patiko, manau, tai įrodo ir tai, kad perskaičiau ją kaip galėdama greičiau, negalėdama atsiplėšti ir norėdama sužinoti, kas vyks toliau. Aprašomas laikotarpis (maždaug nuo karo pradžios iki 1992-ųjų metų) pasirodė labai kraupus. Sveikinimai rašytojai, kuri sugebėjo taip tiesmukiškai, bet kartu ir subtiliai, pateikti visa tai, ką tuomet išgyveno moterys - būtent jų likimai čia pabrėžiami. Skaitydama vis įsivaizduodavau tų moterų išgyvenimus, ir iš tiesų pasidarė šiurpu, kad tai vykdavo iš tikrųjų. Turiu omeny visokius komunistų tardymus ir panašius dalykus. Galbūt mūsų kartai sunkiau suprasti, kaip viskas vyksta, nes galime remtis nebent knygomis ir filmais, bet vyresnius žmones, jei jau jie skaitytų šią knygą, turėtų nuteikti nemaloniai ir priminti negerus dalykus.

O knygoje man labai patiko tai, kaip suskirstyti skyriai. Na, ne, taip negalima pavadinti viso to :D Tiesiog visas parašymas atrodo lyg kronika. Kiekvieno skyriaus pradžioje parašyta, kelintų metų įvykis pasakojamas. Tai ir padeda susigaudyti, ir dar verčia pasiknaisioti atmintyje ir paieškoti tų įvykių, apie kuriuos kalbėjome per istorijos pamokas.

Tiesa, knyga išversta į 26 kalbas, jei neklystu. Ją nori išversti ir amerikiečiai, nors kažkokiame žurnale skaičiau, kad nelabai apsimokėtų jiems tai daryti, nes dauguma net nežino, kur yra toji Estija ir kodėl ten vyko tokie dalykai. Visgi galbūt ir juos priverstų tuo šiek tiek pasidomėti (ir eilinį kartą pagalvoti, kad Rytų europiečiai, jei taip galima pasakyti, yra kažkas tarp žmogaus ir gyvulio).

Šiaip ar taip, mano rekomendacija būtų tokia: taip, skaitykite šią knygą, mielieji žmonės, ji tikrai ne veltui sulaukusi tiek pagyrų visame pasaulyje!

Leidykla: Versus aureus

Puslapiai: 304

Reading Challenge

2011 Reading Challenge

Angst has

read 4 books toward her goal of 20 books.

hide

4 of 20 (20%)

view books

Puslapyje goodreads.com, apie kurį anksčiau pasakojau, radau fainą dalykiuką. Galima nusistatyti, kiek knygų per metus planuoji perskaityti. Aš, blaiviai mąstydama apie savo laiko stoką, nusprendžiau, kad 20 knygų (mano metų vidurkis) bus kaip tik. Kiti, mačiau, net 120 pasirinkę.. Tai va, penkias jau perskaičiau, nors čia rodo tik keturias (tos penktos niekaip neradau tame puslapyje). Pažiūrėsim, kaip seksis toliau :)
Kaip sakoma, challenge accepted!

Arthur Golden "Geišos išpažintis"

Pagaliau ir aš atsikasiau iš po mokslų ir suradau laiko perskaityti knygą :) Ši mano lentynoje gulėjo gal pusmetį, kol pagaliau aš ją paėmiau į rankas. Tad gal visi kartu pasidžiaukime tuo, kad aš sugebėjau paskaityti savo malonumui :)

Arthur Golden - amerikiečių rašytojas, baigęs Japonijos istorijos studijas. Tad visai natūralu, kad būtent apie Japonijos tradicijas jis ir parašė šį nuostabų romaną. Romaną jis rašė 10 metų, bendradarbiavo su Mineko Iwasaki, Gijono geiša, kurios knygą taip pat norėčiau paskaityti. Ji papasakojo geišų gyvenimo subtilybes.

"Geišos išpažintis" - tai knyga, kuri iš tiesų nukelia į tolimą Rytų pasaulį dar prieškario laikais. Nenorėčiau atskleisti daug knygos turinio, kadangi vingių ten daugiau nei pakankamai, tad jei kartais panorėtumėt perskaityti šį kūrinį, jums nebebūtų taip įdomu.. Žodžiu. Knygoje išsamiai atskleidžiama, kaip seniau mergaitės tapdavo geišomis (šiais laikais tai vyksta savanoriškai, tada, deja, taip nebuvo), koks sunkus būdavo jų gyvenimas siekiant pripažinimo. Viskas pasakojama pagrindinės veikėjos Čijo, kuri vėliau tampa Seijuri, akimis. Asmeniškai man labai patinka knygos, kuriose viskas pasakojama pirmuoju asmeniu. Ypač jei jos parašytos tokiu elegantišku stiliumi. Patiko tai, kaip atskleisti visi išgyvenimai, kaip parodyta Japonija su savo tradicijomis. Ir, be abejo, meilė.. :) Geišoms, kurios turi rodyti tik išorinį paviršutinišką grožį, meilė tėra nereikalinga vertybė. Tik ne Seijuri. Ji jau nuo pat knygos pradžios parodoma kaip kitokia mergaitė, protinga ne pagal amžių, išmintinga. Skaitydama kartu su ja išgyvenau viską, ką teko išgyventi ir jai.

Apskritai tai yra labai įtaigi knyga, mano manymu. Labai spalvinga ir išraiškinga. 10.

Rekomenduoju!

Leidykla: Algarvė

Puslapiai: 437

Internetinės knygų lentynos

Ką daryti, jeigu nori matyti, kiek ir kokių knygų esi perskaitęs, kada jas skaitei, nori pasižymėti, kokias knygas nori perskaityti ateityje? Visų knygų juk nekaupsi savo namų lentynoje.. Tam dabar puikiai tarnauja internetinės knygų lentynos :)
Apie lietuvišką suknyga.lt (<- titulinis puslapis) sužinojau jau senokai. Man regis, jo nuoroda pasidalino viena mergina Skaitančiųjų forume. Vos tik pamačiusi jį, be abejo, užsiregistravau, ir dabar ten jau esu sukaupusi nemažai knygų :) Šiame tinklalapyje galima žymėti, kokias knygas esi perskaitęs, komentuoti, rašyti apžvalgas, vertinti, gali pasidaryti tiek lentynų, kiek tik tau reikia, kad knygos būtų sudėliotos tvarkingai. Taip pat galima kviesti draugus ir dalintis su jais knygomis :) Žodžiu, manau, tai tikrai geras dalykas interneto platybėse knygų mylėtojams.
Na, o jei norite išplaukti į platesnius vandenis, tam puikiai tinka šiandien sužinotas puslapis anglų kalba - goodreads.com (<- titulinis puslapis). Jo aš dar taip gerai neišnagrinėjau, o visą peržiūrėti turbūt išvis neįmanoma, nes knygų tai ten tiek, kad nei vienu, nei penkiais vežimais nepaveši. Kiek pastebėjau, tai jis maždaug toks pat, kaip ir lietuviškasis, tik čia galima susipažinti su užsieniečiais knygų mylėtojais :) O Jūs ar naudojate kurią nors iš šių lentynų? :) Ką apie jas manote?

Celestina Marija Blanš 'Paulina'

Šią knygą gavau dovanų su draugystės metinėmis :) Šiaip jau knygyne tokią knygą pavartyčiau vien dėl to, kad jos pavadinimas - mano vardas. Bet nemanau, kad ji sulauktų didesnio susidomėjimo, kadangi tas užrašėlis viršuje 'Amžinos meilės istorijos' ne itin žavi.. O kadangi gavau dovanų, tai prisėdau ir perskaičiau :)
Knygoje pasakojama apie senuosius ponų laikus, na, apie tokius, kokius galėtume išvysti tokioje knygoje kaip "Džeinė Eir" ir kt. Paulina yra paskutinė giminės paveldėtoja, tačiau visiškai ne tokio būdo, koks turėtų būti garbingos ponios, valdančios pilį.
Na, siužetas gal ir nieko, tačiau pirmiausiai ir labiausiai į akis krito rašymo stilius. Jis toks buitiškas! Kitokio pobūdžio knygai gal ir tiktų, jei ji būtų lengvas skaitalas apie dabartinius laikus. O kai knyga rašoma apie senovę, turėtų būti elgiamasi atsargiau.. Būtent rašymo stilius man čia ir nepatiko. Kartais sakiniai būdavo labai vaizdingi ir nesiderindavo su bendru romano kontekstu.
Nebūčiau supykusi, jei knygelė būtų buvusi bent kiek ilgesnė (dabar joje skaitomų puslapių yra apie 315). Viduryje viskas tvarkoj - veiksmas vystosi ir tikrai man jau buvo pasidarę, kas bus toliau. O štai pabaigoj atrodo, kad autorė norėjo viską kuo greičiau pabaigti. Viskas keliais sakiniais pasakyta apie tolesnį gyvenimą. Ir baigta.
Matyt, nedarau klaidos, kad neskaitau tokio pobūdžio knygų - nemanau, kad jos labai praturtina. Na, bet buvo įdomu pamatyti, kas per viena ta Paulina.. :) 7.

Leidykla: Norekso valdos

Puslapiai: 320

Maršrutas: Skaityta knyga

Vietoj to, kad ruoščiausi lietuvių kalbos atsiskaitymui, nusprendžiau pasidalinti su jumis šiuo dalyku, kurį neseniai perskaičiau žurnale "Žmonės. Legendos". Tai - ekskursijų maršrutai, į kuriuos įtrauktos vietos, aprašytos bestseleriais tapusiose knygose. Žurnale aprašyta kiek daugiau, nei pateiksiu aš - norėčiau aptarti tik tuos, kurie man pačiai būtų pažįstami, t.y. kurias knygas esu skaičiusi.
Pirmasis - pasivaikščiojimas po Stokholmą. Įdomu, su kokia knyga? Su naują susidomėjimo bangą sukėlusia "Mergina su drakono tatuiruote" (Stieg Larsson trilogiją sudaro ši ir dar dvi knygos: "Mergina, kuri žaidė su ugnimi" ir "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą"). Ekskursiją po miestą pagrindinių herojų pėdomis rengia miesto muziejus. Dviejų valandų ekskursija kainuoja 120 kronų (apie 40 litų). Taip pat galima įsigyti žemėlapį, kuriame pažymėtos lankytinos vietos, ir keliauti savarankiškai (žemėlapio kaina - 5 doleriai). Šiek tiek plačiau apie maršrutą čia. Na, aš dar nesu tokia pamišusi dėl šių veikėjų (prisipažinsiu, knygų neskaičiau, mačiau tik filmus, tačiau labai noriu paskaityti!), kad norėčiau pamatyti namą, kuriame butą įsigijo Lisbeta ar namą, kuriame gyveno Mikaelis.. Tačiau maršrutas gal ir įdomus - ne po tradicines vietas, o šis tas įdomiau.
Antroji ekskursija nusikelia į Prancūziją. Kartu galite neštis Dan Brown romaną "Da Vinčio kodas". Perskaičiusi šią knygą net ir aš užsimaniau nukeliauti į Luvrą ir į dar keletą vietelių, apie kurias paskaičiau. Nenuostabu, kad kažkas pradėjo iš to pelnytis. Į maršrutą įtrauktos tokios vietos kaip viešbutis, kuriame gyveno Robert Langdon (norint čia apsigyventi, tektų pakloti nemažą sumelę ;D), Luvras, kuriame į maršrutą įtraukti tik tie paveikslai, kurie minimi knygoje, Šv. Sulpicijaus bažnyčia, kurioje draudžiama knaisiotis po Rožės linija, Tiuilri sodai ir menininkų tiltelis. Šios ekskursijos kaina - 20 eurų žmogui. Taip pat organizuojamos dienos išvykos į Viletės pilį, kurioje gyveno senukas Li Tebingas ir į Luaros slėnį, kur paskutiniais metais gyveno pats Leonardas da Vinčis. Kadangi knygos veiksmas vyksta ir Londone, ten galima aplankyti Tamplierių bažnyčią, Vestminsterio abatiją, karališkąjį koledžą.
Trečiasis maršrutas to paties Dan Brown herojų pėdsakais, tik šįkart knyga-palydovė turėtų būti "Angelai ir demonai". O va čia tai jau maršrutų tiek, kad nors vežimu vežk. Net nežinau, apie kurį geriau būtų pašnekėti.. Kainelės svyruoja nuo 45 iki 113 eurų žmogui. Todėl geriau eiti su grupe (penkių ar aštuonių žmonių), sumokėti kelis šimtus, na, bet pamatyti nemažai. Išsamiausia, ko gero, yra septynių valandų ekskursija "Secrets and Symbolism". Asmeniškai mane žavi tai, kad šie maršrutai sudaryti nuostabiojoje Romoje. Jaučiu simpatiją šiai šaliai.. :) O būtent šios knygos lankytinos vietos man labai gyvai atgijo galvoje skaitant, todėl mielai aplankyčiau jas ir taip iš eilės :)
Na, o ketvirtasis maršrutas man yra pats geriausias. Pasilikau pasigardžiavimui ;D Tai maršrutas Hario Poterio pėdomis. Pati galėčiau ir be jokių gidų nueiti jį, jei tik žinočiau, kur tų vietų ieškoti :D Kaip sako žurnalas, iš kurio apie tai sužinojau, maršrute yra tokios vietos: King Kroso geležinkelio stotis ir net 9 su trim ketvirčiais peronas, Oksfordo universitetas ir Glosterio katedra (iš šių vietų sudėliotas Hogvartso interjeras), Lacock miestelis (panašus į Hario gimtąsias vietas), Aniko pilis, Glenfinano viadukas (jį tai labiausiai norėčiau aplankyti). Dienos kelionės kaina - nuo 100 svarų sterlingų žmogui. O įdomiausias dalykas yra šią vasarą atidarytas Hario Poterio burtų pasaulis Floridoje. Nesveikai į jį noriu. Pateksiu tada, kai turėsiu daug pinigų, nes viena diena parke kainuoja 112 dolerių. Todėl gal geriau pasinaudoti galimybe nusipirkti savaitinį bilietą už 174 dolerius.
Štai jums ir keturi maršrutai, kuriuos sudarė turizmo agentūros. O jūs norėtumėt, kad pagal jūsų mėgstamą knygą sudarytų maršrutą? :) Pagal kokią? :)