2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Sarah Pinborough „Ydingas ratas“

Aš kaip visada (na, dažniausiai) - kai būna bumas, tai neskaitau kai kurių knygų, bet kai praeina ir beveik visi jau būna perskaitę, tai laikas ir man. Nes vis tiek įdomu, kodėl visi taip alpinėja dėl kai kurių kūrinių, o dažniausiai pasirodo, kad tikrai ne be reikalo.
Būten dėl šios knygos alpėti tikrai yra ko - ir tiems, kam patiko, ir tiems, kam nelabai. Drįstu sakyti, kad sukrėtė ji visus vienareikšmiškai.

Kai bandžiau apie knygą papasakoti kolegei, tai gavosi taip, kad nei ji, nei aš nieko nesupratom. Todėl tiek, kiek rašoma anotacijose, galite pasiskaityti ir patys.

Labai sunku kalbėti apie knygą-išdavikę. Taip, drąsiai taip sakau, nes man dar taip nėra buvę. Žinoma, visas pasaulis kalbėjo apie absoliučiai netikėtą pabaigą, bet jei jau prie atsiliepimų ir viso ko buvo prilipinta žymė #WTFthatending, tai tikrai yra kažkas ypatingo. Yra knygų, kurios baigiasi laimingai, liūdnai, tragiškai, kurių pabaigose nebūna atsakyti visi klausimai ir atrodo, kad kažko trūksta, bet čia.. Čia yra išdavystė aukščiausiame lygyje. Kai užverčiau knygą, pirmoji mintis buvo KĄĄĄ??, o antroji - KAIP GERAI, KAD NEPIRKAU ŠITOS KNYGOS. Tokių pabaigų savo lentynoje turėti nenoriu :D 
Ir kad ir kokia ji būtų, knyga man labai patiko. Turinys įtraukiantis, akys tik laksto nuo žodžio prie žodžio. Tam netrukdo nė paprasta, visiškai neįmantri ir netgi šiek tiek buitinė kalba. Skaitant knygą dingsta visas aplinkinis pasaulis: nesinori valgyti, eiti daryti namų ruošos darbų ar su kuo nors kalbėtis. Vienu metu net pagavau save važiuojant automobiliu gerokai mažesniu nei leistinas greitis ir galvojant apie įvykius. Nes savo galvoje norisi išnarplioti visas paslaptis pirmiau už Luizą, o tam reikia įtempti smegeninę ir bandyti susieti mažiausias detales.
Netgi toji pabaiga man savotiškai patiko. Autorei tikrai pavyko sukelti šoką visiems skaitantiesiems, nes netikiu, kad pasaulyje yra bent vienas žmogus, kuris numatė tokius įvykius. Tai ir daro šią knygą išskirtine iš kitų trilerių.
Knygoje taip pat apstu mistikos, ezoterinių dalykų. Verčiant knygos puslapius jie tampa vis svarbesni ir lemiami siužeto posūkiams. Veikėjai, tiesą sakant, pakankamai erzinantys. Bent jau aš neradau nė vieno, kuris būtų man mielas širdžiai. Kita vertus, argi tokiose knygose veikėjai turi būti simpatiški?

Jei esate toks/ia, kaip aš, ir dar neskaitėte šios knygos - siūlau tai padaryti. Ji gali jums patikti ar ne, tačiau abejingų tikrai nepaliks.

Komentarų nėra: