Antrasis
knygų klubo pasirinkimas buvo austrų rašytojo, jau, ko gero, prieš metus
nuskambėjęs romanas „Visas gyvenimas“. Pati ištisai mačiau šią knygą šmėžuojant
bookstagrame, ji vis dar labai populiari ir bibliotekose – amžinos eilės.
Knygoje
pasakojama vieno paprasto žmogaus gyvenimo istorija. Visas gyvenimas telpa į
vos 130 puslapių. Egeris gyvena Austrijos Alpėse, yra nekalbus žmogus, o iš
savo namų išvyksta tik vieną kartą – kai yra pakviečiamas kariauti II-ajame
pasauliniame kare.
O kartais, ilgokai taip gulėjęs, pajusdavo, tarytum
žemė po nugara švelniai švelniai pakyla ir vėl nusileidžia, ir tomis
akimirkomis žinodavo, kad šitai kvėpuoja kalnai.
Visų
pirma noriu pasidžiaugti, kad ne visoms narėms knyga patiko. Taip taip,
pasidžiaugti! Būtent tada ir kyla geriausios diskusijos, o ne kai visos
vieningai sutaria, kad taip, knyga nuostabi. Nors didžiajai daliai būtent taip
ir pasirodė, tačiau vis tiek malonu turėti ir nuomonių išsiskyrimą.
Jei
reikėtų apibūdinti šią knygą vienu žodžiu, rinkčiausi žodį estetika. Nuo viršelio iki istorijos, iki kiekvieno žodžio. Ir net
iki tų tuščių puslapių pabaigoje. Vis dar naiviai tikiu, kad tai – ne tiesiog
popieriaus švaistymas, bet istorijos tęsinys. Po žmogaus belieka tušti lapai.
Visos pasidžiaugėme vertimu, kalbos turtingumu – atskiri plojimai vertėjai
Rūtai Jonynaitei. Tiek poetiškų išsireiškimų prozos knygose neretai sutiksi,
ypač dabar, kai nespėji sužiūrėti visų leidyklų naujienų. Šįkart beveik visos
buvo pasižymėjusios po keletą patikusių citatų, paskaitėme jas ir tyloje
pamąstėme. Išties ypatingos vertės knyga, kurią verta turėti savo namų
bibliotekoje.
Kartais jos juoką prarydavo vėjas, ir atrodydavo,
tarsi ji tik tylomis pati sau spindi.
Apskritai
aptariant šią knygą buvo daug tylos. Ne dėl to, kad nebūtų ką pasakyti.
Priešingai. Tikriausiai pati pasakojimo nuotaika diktuoja tai, kaip apie knygą
reikia kalbėti. Pats autorius tuo 130 puslapių sugebėjo pasakyti neįtikėtinai
daug. Tai ir mes nepersistengėm – pokalbis sukosi apie žmogaus likimą, vienatvę,
apie siekius, meilės reikšmę gyvenime. Kai paklausiau merginų, ar dar kas nors
turi ką pridurti, tada ir nuskambėjo mintis, kad apie tokią knygą, kurioje esmė
perteikta nedaugeliu žodžių, nesinori per daug išsiplėsti ir kalbėti vien tam,
kad kalbėtum. Kaip ir sakiau, pati knyga įpareigoja.
Galima nupirkti iš žmogaus jo valandas, galima
pavogti jo dienas arba paglemžti visą gyvenimą. Bet niekas iš žmogaus neatims
nė vienos vienintelės akimirkos.
Beje,
ruošdamasi susitikimui norėjau daugiau paskaityti apie patį autorių. Ir ką –
praktiškai nieko per daug ir neradau, nors Seethaler‘is yra ne tik rašytojas, bet ir aktorius. Panašu, kad jis taip pat
nedaugžodžiauja interviu, o po to, kai perskaičiau jo Q&A trumpą interviu, neapleidžia jausmas, kad nemažai
savęs jis sudėjo ir į pagrindinį „Viso gyvenimo“ veikėją Egerį.
Ką
rinkomės papildomiems skaitiniams? Kad ir kaip nemėgčiau tų sugretinimų su
kitomis knygomis, ir dar užpaišytų ant viršelių, bet negaliu nesutikti, kad
Williams „Stouneris“ – puikus pasirinkimas, jei patinka toks lėtas, bet gilus
pasakojimas. O aš pati jau rezervavau „Tabakininką“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą