2010 m. rugpjūčio 13 d., penktadienis

Emily Brontė 'Vėtrų kalnas'

Vienos iš trijų seserų, Emily, romanas, kurį iš tikrųjų surijau su dideliu pasimėgavimu. Tai knyga apie XIX a. pradžios Anglijoje gyvenančias dvi šeimas.
Turbūt dar nė vienoje knygoje nemačiau tiek susipynusių jausmų: meilės ir neapykantos, keršto ir atgailos, užuojautos ir daugybės kitų, kurių net nemoku įvardinti. Visa istorija pasakojama naujam Strazdų sodybos nuomininkui misteriui Lokvudui namų ekonomės lūpomis.
Vėtrų kalnas - tai namai, kuriuose nuo seno gyveno Ernšo giminė. Vieną kartą senasis Ernšo parsineša juodbruvą berniuką, kurį pavadina Hitklifu. Tai ir yra vienas pagrindinių herojų. Hitklifas - tamsios sielos žmogus. Tiesa, jis sugeba mylėti, tačiau labai jau savotiškai.. Dingęs, o paskui po daugelio metų sugrįžęs į Vėtrų kalną jis trokšta sugriauti visą mylimosios Ketrinos gyvenimą, kurį ji taip po truputį statė. Hitklifas apnuodija visų gyvenimus, stengiasi visus sunaikinti. Atrodo, tokiam veikėjui neįmanoma justi teigiamų jausmų, tačiau kai kuriose knygos vietose, man atrodo, aš juos tikrai jaučiau. Nors skaitydama ir neišsirinkau mėgstamiausio veikėjo.. Jie visi man buvo kažkokie per daug neigiami.
Šiaip ar taip, tai puiki knyga. Skiriu 10.

Leidykla: Alma Littera
Puslapiai: 324

Komentarų nėra: