Thomas Harris "Hanibalas"

Galiu pasiskelbti tikra knygų apie Hanibalą Lekterį skaitytoja - ši knyga yra paskutinioji dalis, kad ir kaip bebūtų gaila.

Šioje knygoje tęsiama istorija, papasakota "Avinėlių tylėjime". Kadangi tą baisiai seniai skaičiau, tai smulkmenų nepamenu, bet kad vieno pagrindinių veikėjo Meisono Verdžerio veidą jis sumaitino šunims, puikiai atsimenu. Meisonas, arba tai, kas iš jo liko, bando sumedžioti talentingąjį daktarą Lekterį pasitelkdamas šiurpiausius būdus, bet.. Visada yra bet :)

Kai kam nors pasakau, kad Hanibalas man patinka kaip personažas, tai visi tik pradeda juoktis ir sukioti pirštą prie smilkinio. Aš nesakau, kad man patinka tai, kad jis žudo, ir dar taip šlykščiai (už tokius vaizdingus žmonių mėsinėjimo aprašymus dėkoju Harrisui). Bet personažas su neatpasakojimais atminties klodais (knygoje tai vadinama rūmais ir labai sukonkretizuota), nepaprasta įžvalga, stipria psichologija, mokslininko protu ir nepalaužiama logika tikrai žavi. O kur dar rafinuotas skonis.. Jis net sugeba mylėti (ne tik mažąją sesutę Mišą), tai aiškiausiai pamatome šioje knygoje ir galiu pripažinti, kad mane toks posūkis maloniai nustebino.

Apskritai Harrisas tikras meistras. Sukūrė tokį nepriekaištingą personažą (taip, aš jį liaupsinau ir nenustosiu to daryti), taip prikaustantį pasakojimą! Iš pirmo žvilgsnio istorija gali atrodyti parašyta primityviai ir lakoniškai (na, panašiai ir yra), bet tai tikrai nėra prastas pasakojimo būdas. Sakyčiau, čia viskas net labai tinka.

Vienas tobuliausių detektyvų. Tiesą pasakius, ir nesu daugiau jų skaičiusi, išskyrus Thomas Harris rašytas knygas apie Hanį, kaip aš sakau. Likau nenusivylusi, tikrai tikrai.

Lorena A. Hickok "Helenos Keler istorija"

N-tąjį kartą pasidžiaugsiu savo specialybe. Norint geriau suprasti savo būsimus pacientus dėstytoja tiesiog liepia pažiūrėti atitnkamus filmus ir net skaityti grožines knygas! Viena iš tokių - Helenos Keler istorija.

Tai - biografinė knyga apie aklą, kurčią ir nebylę mergaitę Heleną. Pas septynerių metų laukinukę vieną dieną atvyksta mokytoja, kuri visaip bando išmokyti mergaitę paklusnumo ir išmokyti bendrauti. Su didelėmis mokytojos ir pačios Helenos pastangomis ji išmoksta skaityti, rašyti, ir net kalbėti. Ji baigia koledžą ir niekada neatsisako ištiesti pagalbos rankos savo likimo draugams.

Knyga parašyta pakankamai primityviai - aš pati ją skaičiau jau seniai, gal aštuntoje klasėje. Ji maždaug tokiai amžiaus grupei ir pritaikyta - rimti dalykai papasakoti paprastais sakiniais, viskas nupiešta aiškiai. Tiesa, jau nepamenu, kada buvo paskutinis kartas, kai skaičiau knygą su paveiksliukais! Šioje knygoje net ir tokių galima atrasti :) Todėl knygelė dar suplonėja ir skaitymo sumažėja (ir šiaip jau nėra daug, tik 110 puslapių).

Apskritai istorija yra įkvepianti, tikrai. Ne kiekvienas girdintis ir matantis žmogus tiek pasiekia, o Helena, būdama visiškai kurčia ir akla pasiekė tikrai daug. Be abejo, padedama mokytojos. Man pačiai skaitant įdomiausia buvo (į tai tikriausiai ir turėjau atkreipti dėmesį) mokytojos metodai, kaip ji mokė Heleną: iš pradžių susivaldyti, vėliau - kurčnebylių abėcėlės, suteikdama žodžiams prasmę. Ir visgi manau, kad svarbiausia čia buvo be galo stipri Helenos asmenybė. Ji pati su dideliu užsidegimu ir užsispyrimu siekė užsibrėžtų tikslų, neatsipūsdama nė minutėlės, nenustodama tikėti savo jėgomis. Manau, kad daugeliui žmonių to trūksta, todėl Helena Keler turėtų būti pavyzdys.

Siuntinukas!

Kad taip kasdien gaučiau po naują knygą!..

... tai nebeturėčiau jų visų kur dėti, jau nekalbu apie galimybę perskaityti.

O štai šiandien važiuodama iš paskaitų sulaukiau skambučio iš kurjerio, kuris pranešė, kad atgabena man knygą :)

Dar kartą ačiū Sandrai, kad man ją paskyrė :) Atrodo įdomiai ir turėtų lengvai susiskaityti. Pradėsiu dar nežinau kada, nes rikiuojasi nemenka krūvelė ne tik grožinės literatūros, bet ir mokslo.. Bet kartais galima nuvogti laiko nuo mokslo ir skaityti tai, kas tau patinka, ar ne? :)

Pirkiniai

Šiandien pagaliau (praėjus 2 mėnesiams) atsiėmiau savo Kauno kolegijos lyderių apdovanojimą. Jame buvo: kolegijos dėklas popieriams, raštas, flash'as su kolegijos atributika, saldainiukų dėžutė su kolegijos atributika ir, pats svarbiausias ir mieliausias dalykas, Pegaso dovanų kortelė, 30 Lt vertės! :)

Nieko nelaukdama, pasinaudojusi paskaitų nebuvimo proga, nukulniavau į knygyną ir įsigijau tokią knygą, apie kurią jau seniai svajojau.

Kol kas vaikų turėti tikrai nesiruošiu ir jų rengti mokyklai taip pat :D Bet ši knyga tobulai tinka mano profesijai! Čia yra tiek paprastų žaidimų, kurios mums kaip tik per paskaitas reikia galvoti ir neturint patirties labai sunku tai padaryti.. Pavyzdžiui, vaikas turi išvynioti į rutuliukus susuktą popierių, vaikas padeda galvą ant stalo ir klauso aplink sklindančių garsų, o paskui papasakoja, ką girdėjo. Ir pan. Žodžiu, tikiuosi, kad ši knyga bus labai naudinga tiek paskaitose, tiek dirbant savo darbą.

O kadangi iki viso čekio išnaudojimo pritrūko 2 Lt, tai dar du primokėjau ir nusipirkau tokį štai ženkliuką:

Fainas, ane? Blaškiausi tarp dviejų, tokio ir to, kurį nusipirkau. Ir visgi pasirinkau knyginį :) Pamaniau, kad geriau pabrėžti savo privalumą, o ne trūkumą :D Nes miego tai tikrai beveik visada noriu.