Vanessa Diffenbaugh "Gėlių kalba"

Nežinau kodėl, bet iš pat pradžių, pirmieji puslapiai šios knygos skaitėsi itin lėtai.. Neužsikabinau, o gal tiesiog nėjo susikaupti. Džiaugiuosi, kad paskui reikalai pagerėjo ir vis laukiau, kol sužinosiu, kas bus toliau :)

Viktorija visą vaikystę praleido vaikų namuose, tačiau po 18-tojo gimtadienio turi juos palikti ir suktis savarankiškai. Mergina yra pikta, niekuo nepasitiki ir prie nieko neprisiriša. Vienintelis tikras dalykas (jos galva) yra gėlių kalba, kuri gyvuoja nuo karalienės Viktorijos laikų. Panaudodama gėles Viktorija gali perduoti kitiems, ką jaučia ir mąsto.

Ant knygos viršelio besipuikuojantis užrašas skelbia, kad tai - 2011-ųjų Džeinė Eir. Ir skaitydama išties bandžiau atrasti panašumų su šia knyga. Vis dėlto galbūt užrašas ir neklysta.. Nes pati istorija gana panaši - niekieno nemylima mergina, vieniša atsiduria pasaulyje, įsimyli, negali susitvarkyti su savo jausmais ir atsakomybėmis, vėl viskuo nusivilia ir galiausiai viskas baigiasi laimingai. Šiaip ar taip, viskas vyksta šiais laikais, ir nors nagrinėjamos šiuolaikinės problemos, visgi būtent gėlių kalba apgaubia viską paslapties skraiste ir suteikia pasakiškumo šiaip jau be galo liūdnai istorijai.

Viską apgalvojusi nusprendžiau, kad man ši knyga patiko :) Ją tikrai galima įveikti ir per dieną, tereikia užsikabinti. Knyga skaitosi lengvai, parašyta paprastu, tačiau ne buitišku, stiliumi, kaip kartais nutinka knygoms. Taip pat patiko, kad tai - ne tik išgalvota istorija. Juk gėlių kalba egzistuoja iš tikrųjų, ir kiekviena gėlė turi savo reikšmę. Knygos pabaigoje yra pateiktas gėlių žodynas, radau jų ir internete: lietuviškas ir angliškas. Netikrinau, ar sutampa, bet va kad akacija reiškia slaptą meilę, tai turbūt įsiminiau visiems laikams :D Žodžiu, galima atrasti ir tokių įdomių dalykų :)

Visai rekomenduočiau paskaityti šią knygą :) Graudi istorija, tačiau graži. Norinčioms praleisti lengvą vakarą su knyga :)

Mingmei Yip "Šilko kelio daina"

...kai pamačiau, kad ši knyga atsiradusi knygynuose, užsinorėjau ją įsigyti.  Man visada be galo patiko rytų kultūros, todėl tiek filmus, tiek knygas, susijusias su tomis šalimis, suryju gana godžiai. Ne išimtis buvo ir "Šilko kelio daina". Vėlgi už viską turiu dėkoti AL :)

Lilė Lin yra 29-erių kinė, gyvenanti Niujorke. Ji dirba padavėja ir svajoja parašyti romaną. Staiga lyg iš dangaus atkeliauja žinia apie jos tetą, apie kurią Lilė nieko nežinojo. Pasirodo, teta nori, kad Lilė leistųsi į Šilko kelią, atliktų užduotis ir po visko, jei tiksliai vykdys nurodymus, gaus 3 milijonus dolerių. Na, kas nesusigundytų tokia galimybe.. Lilė iš prigimties mėgo nuotykius, tad leidosi į šią kelionę.

Na, jei atvirai, tai tikėjausi kažko truputį kito.. Nežinau, ko, bet ne tokio romano :D Ta prasme.. Didžioji dalis veiksmo sukosi apie Lilės meilės reikalus, o to man visai nesinorėjo. Galbūt norėjosi šiek tiek daugiau pasakojimo apie patį Šilko kelią, šįkart net pritrūko taip nemėgstamų gamtos aprašymų.. Jų buvo, bet negalėjau susidaryti tinkamo vaizdo.

Iš pirmo žvilgsnio sunkios užduotys, pasirodo, knygos herojės buvo labai lengvai įveiktos (galbūt tik kelionė per dykumą buvo sunkesnė, bet ir ta sutilpo į du skyrius). Iš knygos aprašymo buvo galima suprasti, kad Lilė ilgai kamuosis, kol viską įveiks, tačiau taip tikrai nepasirodė skaitant knygą.

Ir vis akis badė pasakymas "dvidešimt vienų metų amžiaus". Ooo jetau, taigi ar taip galima sakyti :(

Apskritai knyga parašyta gana primityviai, tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, įtraukė nuo pirmųjų puslapių :) Perskaičiau ją per dvi dienas.

Knyga tinka merginoms, norinčioms ir "pakeliauti" po Kiniją, ir po meilės labirintus :)

Victor Hugo "Paryžiaus katedra"

Po ilgos skaitymo sausros pagaliau perskaičiau šią knygą.

Ją buvau pradėjusi skaityti devintoj klasėj :D Deja, tada sugebėjau įveikti netgi vieną skyrių. Ir padėjau į šalį, o paėmiau tik dabar, po penkerių metų. Dabar buvau kantresnė skaitytoja ir perskaičiau visą kūrinį :)

Knygoje pasakojama gana sudėtinga meilės istorija. Sudėtinga dėl to, kad joje dalyvauja visiškai skirtingi žmonės: Katedros archidiakonas Klodas Frolo, gražuolis kapitonas Febas, Katedros kuprius, varpininkas Kvazimodas ir žavi čigonė Esmeralda. Iš pirmo žvilgsnio tai be galo skirtingi personažai, ir tą patį jausmą išgyvena skirtingai, tačiau mano akimis visi jie - pasimetusios sielos.

Kad ir kokios būtų tikroviškos realizmo epochos knygos, vis dėlto kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mane jos ne itin žavi.. :D Pati istorija tikrai buvo įdomi. Be galo įdomūs personažai, buvo įdomu skaityti ir sužinoti, kaip jiems susiklostys likimas. Įtaigiai parašyta knyga ir tikrai galima pajusti tą laikmetį. Tačiau visi detalūs aikščių, Katedros aprašymai taip nepatiko.. Taip, gal ir vaikiška taip sakyti. Bet tokie aprašymai ne man :D

Visiškai nesigailiu, kad skaičiau ir perskaičiau šį klasikinį kūrinį :) Vis neprisiruošdavau, o dabar galiu dėkoti Sandros knygų iššūkiui :) Kaip ir sakiau, tikrai pajutau tą laikmetį, visą neteisybę, kuri buvo persmelkusi to meto visuomenę.
O iki iššūkio pabaigos liko 5 knygos! :)