Irvine Welsh "Traukinių žymėjimas"

Na ką.. Taip seniai norėjau perskaityti šią knygą, skaičiau su dideliu susidomėjimu, o dabar štai sėdžiu ir nežinau, kaip ją aprašyti.. Užsimaniau perskaityti ją dėl to, kad kažkada (irgi seniai) pažiūrėjau filmą Trainspotting, tada po kažkiek laiko pamačiau, kad vis dėlto yra tokia knyga (ir ji įtraukta į 1001 knygos sąrašą), o kodėl taip ilgai tempiau, jeigu taip norėjau, tai nė pati nežinau :) Taip kartais nutinka. Ypač su knygomis, kai jų prisikaupia daugybė.

Knyga yra apie narkotikus ir narkomanus, apie jų pasaulį, kuris kartais būna labai sudėtingas - kai reikia iš kažkur gauti pinigų dar vienai dozei. Daugiausia knygoje pasakoja Markas Rentonas, vienas iš narkotų. Jis, kaip ir kiti jo "draugai" yra škotas, įjunkęs į heroiną. Jis meta, vėl pradeda, vėl tampa švarus..

O pasakiau, kad daugiausia pasakoja jis todėl, kad pasakotojai keitėsi gan dažnai. Kartais buvo tikrai sunku susigaudyti, kur pasakoja Rentsas, o kur - Ligotasis ar kiti. Šiaip ar taip, kad ir kokia painiava iš pradžių buvo (dėl to pradžioje nesupratau nei ką skaitau, nei ar tai man patinka), vėliau pripratau ir priėmiau tai kaip visiškai normalų reiškinį, kuris nė kiek nebetrukdė.

Apskritai knygoje labai įtaigiai aprašomi visi tie narkomaniški dalykai (drįsčiau pastebėti, kad tai - jau antra iš eilės mano skaitoma knyga apie narkotikus ir jų vartojimą). Gal dėl to, kad ir pats autorius keletą metų vartojo. Todėl jis ir žino, kaip viską perteikti. Labiausiai įsiminiau vietą, kurioje Rentonui pasireiškia labai didelė abstinencija nuo nevartojimo:

Arba kai jam prasideda haliucinacijos, neva kūdikis bando jį užpulti:

Žodžiu, viskas ten taip įdomu! A, tiesa.. Jeigu kam nors užkliuvo vienas "gražus" žodis, tai taip, jis šioje knygoje buvo vartojamas n kartų. Tikrai žadėjau suskaičiuoti, bet sugalvojau jau perskaičiusi gal 100 puslapių, o nenorėjau iš naujo jų skaityti.. Kadangi tikrai tikrai viename sakinyje jis būdavo pavartotas keletą kartų. Labai susigyvenau su juo, tačiau pati taip kalbėti nepradėsiu, ne.

O pabaigoje noriu pasigirti, kad šią knygą visą (išskyrus tik kokius 40 puslapių) perskaičiau važinėdama viešuoju transportu į paskaitas, iš jų ir kitais reikalais. Man ji buvo įdomi, tikrai būčiau perskaičiusi greičiau, jei dar skaityčiau namie.. Tačiau kai jau buvau daug paskaičiusi autobusuose ir troleibusuose, iš principo norėjau turėti vien tik viešojo transporto knygą :) Ir man puikiai pavyko!

Dabar labai laukiu, kada ištaikysiu laiko pažiūrėti ekranizacijai. Visai kitaip susižiūrės, kai knyga jau perskaityta. O štai čia - scena iš filmo. Ta pati, kurią taip gausiai pacitavau.

Knyga užskaityta ir rekomenduojama!