Vilniaus knygų mugė 2013

Taip taip, pavargusi, bet laiminga jau sėdžiu namie ir galiu bent pasistengti apžvelgti tai, ką šiandien pamačiau ir išgyvenau :) Nežinau net nuo ko pradėti.. Gal nuo to, kad keltis reikėjo baisiai anksti, o vakare buvo sunku užmigti, nes begalingai laukiau kitos dienos, ir dar galvoje gimė idėja, kuria kol kas nesidalinsiu, bet tikiuosi, kad ją pavyks įgyvendinti.. Žodžiu, spirgėjau iš nekantrumo.

Kai pagaliau patekau į mugę, ahh, tarsi kas palaimintu kibiru vandens užliejo - taigi tiek knygų!! Visai nesvarbu, kad žmonių buvo tiek, kad nei prie stendų normaliai neprieisi, nei labai kuo kvėpuot turėsi.. Netgi maloniau trintis su tais žmonėmis šonais, kai žinai, kad jie čia susirinkę dėl knygų :)

Ką pirmiausiai pamačiau, tai Alma litteros stendą, kuris užėmė vos ne pusę paviljono :D O jame - poną Čekuolį! Ir, be abejo, eilę, nusidriekusią iki jo, kad gautų autografą. Taip nieko nelaukdama ir išleidau pirmuosius pinigus, ir stojau kartu su kitais į tą eilę.

Va mano grobis. Paprašiau, kad užrašytų jį tečiui, nes jam teko nelaimė pabuvoti Afganistane. Tiesa, ne tame kare, kuris kariaujamas dabar, o su Sovietų armija. Bet Afganistanas juk tas pats..

Visa apsipatenkinusi plaukiau per paviljoną toliau. Su draugais brovėmės prie kitų stendų, kol galiausiai atėjom prie Nieko rimto. Nu ten tai negaliu, viską galėčiau išpirkt, kažkaip pernelyg viskas gražu ir tobula :D Bet susilaikiau nuo to visko ir įsigijau štai ką:

Laiškų popierius! Neapsakomo gražumo!

Buvo labai sunku išsirinkti du atvirukus, tik du.. Katinukai nugalėjo :D

Dar ten davė nuostabių raudonų maišelių su karvytėmis :D

Hm.. Man regis, po to aplankėme bukinistų pasažą, kuriame truputuką tingėjome kuistis, bet net neabejoju, kad būtume radę puikių dalykų. Gaila, neradau norimų plokštelių už įkandamą kainą. Bet apskritai bukinistų salė man tokia jauki. Tos senos knygos, net jų kvapas, kažkaip maloniai nuteikia :)

14 val. laukė susitikimas su Čekuoliu ir jo knygos pristatymas. Pakeliui į konferencijų salę įsigijau naujausią Intelligent Life numerį :D

Na, negalėjau juk ramiai praeiti, kai kaina mažesnė, nei parduotuvėje! O kadangi mano norimo seno numerio nebuvo (gal dviejų metų senumo, jei ne dar senesnis), tai ir čiupau šį :)

Aha, Čekuolis.

Visą laiką mugėje Čekuolis buvo su dviem kariais pašonėje. Iš pradžių galvojau, kad ten tik šiaip vyrai, apsirengę ta uniforma. Pasirodo, kad tie du kariai yra tikri kariai - prieš dvi savaites grįžę iš Afganistano. Kaip supratau, dar turės į jį sugrįžti.. O pats Algimantas, kaip visada, su klausytojais bendravo labai nuoširdžiai :) Nekantrauju perskaityti tą knygą, Afganistanas mūsų šeimoje yra ir niekur nedings. Vytaras sakė, kad tečiui knyga turėtų patikti, nes..

Hehe :D Pagavau, pasisakiau, kas tokia ir šnektelėjau :D Man atrodo, šita knyga mūsų namuose bus viena brangiausių :) Ir skaitysim visi, kad tik pasidalintume.. :D

Okei, o toliau nuėjau klystkeliais... :D T.y. ėjau pirkti Šantaramo, nes nu žiauriai pigiai (25 lt!) buvo, ir visą laiką galvoj kirbėjo, kad turiu ją nusipirkti, bet.. Nulipau tais laiptais ir pasukau į priešingą pusę, prie Alma litteros stendo ir įsigijau naujausią Parulskio knygą.. :D

Kitaip negalėjau. Tos knygos net nebuvo stende padėta, visur dairiausi dairiausi, tada paklausiau moterų, dirbančių ten, jos susižvalgė ir ištraukė knygą iš po prekystalio. Jess! Dabar galėjau ramiai laukti susitikimo su šiuo rašytoju :)

O laiko veltui neleidome, iki susitikimo turėjom porą valandų, tad jas praleidome vaikų salėje :) Ji visada būna pati įdomiausia, bent jau man :D Tos kūrybinės dirbtuvėlės! Atidžiai išklausėm viską Knygų gydykloje, Giedrutė net parašė su Brailio rašto spausdinimo mašinėle!

Kol viską apžiūrėjom, tai vos suspėjom į susitikimą su Parulskiu :D

Jo dar nebuvau mačiusi gyvai, priešingai nei Čekuolio, todėl buvo įdomu, kaip jis bendrauja su skaitytojais. Visiškos priešingybės, tikrai :) Bet man jis vis tiek baisiai patinka, nes net ir čia nevynioja žodžių į vatą, kalba tikrai įdomiai, o ta jo ironija, sarkazmas.. Mm.. :D Tiesa, šiek tiek erzino moteris, kartu pristatinėjusi knygą. Ji viską taip išnagrinėjo, net per daug, pasijutau kaip mokykloj per literatūros pamoką. Pavyzdžiui, gal aš visai nepageidauju sužinoti kūrinio detalių, bet jai tai buvo nė motais :D Gerai, kad Marius Burokas ją nutraukė, nes jau buvo įsisiautėjusi ir net pats Parulskis būtų nepakalbėjęs :D Bet viskas baigėsi gerai :D

Net geriau, nei tikėtasi! Va kaip:

Ahh, net kojos drebėjo! :D

Va tokia buvo mano diena mugėje :) Manau, visai nusisekusi ir pavykusi, visiškai nesvarbu, kad piniginėj švilpauja vėjelis! Užtat įspūdžių ir geros energijos pasikroviau metams 8)