16-tieji skaitymo metai*

Aš jau buvau nusprendusi, kad nedarysiu jokios apžvalgos. Ir pernai taip pat buvau sumąsčiusi. Ir ką, šįkart jau pačią smalsumas sugriebė, kad kaip čia taip nutiko, kad sugebėjau perskaityti gerokai daugiau knygų nei ankstesniais metais! O kad viena nesikankinčiau su šiuo klausimu, tai tam puikiai pasitarnaus metų apžvalga :)

Nežinau net nuo ko pradėti. Atrodo, kad šiemet nebuvo tokios knygos, apie kurią pagalvojus iškart galėčiau pasakyti: „Va, čia yra mano metų knyga!“ Bet keletą kartų peržvelgusi savo perskaitytų knygų sąrašą supratau, kad varžytis dėl šio titulo galėtų net kelios :) Na, gal ir ne dėl Metų knygos titulo, bet į įsimintiniausių sąrašiuką tikrai patektų. Viena iš jų - Khaled Hosseini „Bėgantis paskui aitvarą“. Perskaičiusi šią, be galo užsimaniau perskaityti ir kitas šio autoriaus knygas. Manau, kad ne tik jas perskaitysiu, bet ir turėsiu savo lentynoje, nes vieną jau gavau dovanų per Kalėdas :) Kita labai įsiminusi - Haruki Murakami „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“. Ši man tapo geriausia Murakami skaityta knyga, o skaičiau jų jau nemažai. Nežinau, kas perspjaus :)) Dar viena - John Green „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“. Tai vienintelė knyga per visą mano skaitymo istoriją, taip baisingai pravirkdžiusi. Taip, kad nemačiau nei raidžių per ašaras, nei išvis aplinkinio pasaulio. Nežmoniškai laukiu ekranizacijos ir tikiuosi, kad ji nebus labai bloga. Ir dar viena knyga įsimintiniausių sąraše - tai paskutinė šiais metais perskaityta Rutos Sepecio „Tarp pilkų debesų“. Ji vis dar neiškrenta man iš galvos, išties puiki knyga.

Didžiausiu metų atradimu tapo Simon Beckett ir jo detektyvai apie Deividą Hanterį. Tokie ir turi būti detektyvai! Tokie.. tobuli. Jau turbūt esat supratę tai iš mano įrašų apie jo perskaitytas knygas, pradedant „Mirties chemija“ ir baigiant „Kapo šauksmu“. Nė viena nebuvo blogesnė už praėjusią. Man jos visos be išimties pagreitina pulsą taip, kad jau galima pajusti tvinksinčias gyslas.

Dar viena knygų serija, kuri mane užbūrė, tai Suzanne Collins „Bado žaidynių“ trilogija. Pirmąją knygą paskaičiau tik po to, kai pažiūrėjau filmą - tai įvyksta tikrai retai. Bet visai nesigailiu, man atrodo, kad čia viena tų serijų, kurias galėčiau skaityti ne vieną kartą.

Taip pat šiemet pagaliau susipažinau su Jodi Picoult. Panorėjau perskaityti ir daugiau jos knygų, nes nors ir kepamos gana dažnai, tačiau rašo įdomiai ir apie įdomius dalykus.

Tiesa, šiemet labai džiaugiuosi savimi dėl to, kad sugebėjau įveikti Knygų iššūkį :) Ir net ne paskutinę dieną! Nesigailiu nė vienos knygos, kurią perskaičiau, visos jos buvo savaip įdomios, net jei kuri ir patiko mažiau. Svarbiausia buvo įveikti - vieną mėnesį net ir knygą laimėjau! Na tai ar gali būti kas nors dar negerai :)


A, o jei apie tuos skaičius, kurie privertė stabtelti ir pagalvoti.. Kiekvienais metais perskaitydavau apie 25 knygas. Šiemet gerokai perspjoviau save ir jų sąraše atsidūrė jau 35. Vėlgi, palyginus su kitais skaitytojais, nėra čia tiek ir daug. Bet aš pati save nudžiuginau taip gerokai ūgtelėjusiu skaičiumi. Ir tikrai pamenu, kad buvo tokių skaitadienių, kad per dieną neperskaityti knygos būdavo tiesiog sarmata :) O dabar jau norėčiau ir dar daugiau knygų perskaityti, tai tikriausiai pasidarysiu sau kokį asmeninį iššūkį ir pažiūrėsiu, ar pavyks. Nors daug maloniau save taip netikėtai nustebinti, kaip nutiko šiemet :D

O naujaisiais metais nežadėsiu visokių įmantrių dalykų, tik vieną vienintelį - pagaliau pradėti dėti įrašuose normalias lietuviškas kabutes, nes jau pačiai gėda, kad patingiu suspaudyt klavišų kombinaciją :D

____
* nes skaitau jau tiek  metų :))