Vaje. Tokius sąrašus susidariau, tiek pasiryžimų turėjau, o vis tiek tik dabar - praėjus pusantro mėnesio nuo naujųjų metų - perskaičiau pirmąją knygą.. Gėda ir prieš save, ir prieš kitus. Kaip ten bebūtų, metus ir vėl pradedu su Murakami - kitaip jau nevalia :) Knygą gavau dovanų per Kalėdas.
Anksčiau esu skaičiusi tik Murakami rašytus romanus, tad apsakymai buvo iš dalies naujas dalykas, su kuriuo būtinai reikėjo susipažinti.
„Dramblyje“ radau daug širdžiai mielų dalykų. Čia, kaip ir kitose šio rašytojo knygose, realybė smarkiai persipina su nerealiomis fantazijomis. Kas svarbiausia, tai kad ir čia visi tie „nepaaiškinami“ reiškiniai yra taip arti realybės, kad net nesupranti, kas yra kas, kur prasideda sapnai, o kur - tikras veikėjų gyvenimas. Tas mane jau tiek metų stebina, ir vis dar žavi, ir, manau, niekad neatsibos.
Jau nekalbu apie ausis, Vatanabę Noboru (šitas žmogus kartojasi jau kelintame kūrinyje, jei neklystu, ir keletoje apsakymų, bet visur jis yra vis kitas žmogus - koks čia būtų paaiškinimas?), trisdešimtmečius vyrus.. Viskas taip pažįstama, kad skaitydamas jau iškart esi susigyvenęs su kūriniu.
Susipažinimą su Murakami apsakymais taip pat laikau vykusiu. Man patiko tai, kad skaitant apima toks jausmas, lyg skaitytum atskiras knygas, ir taip iš eilės, vieną po kitos. Labai gera taip jaustis, tikrai tikrai, nes paprastai po vienos Murakamiškos knygos pavargstu ir turi praeiti ilgokas laiko tarpas, kol vėl norisi pasiimti jį į rankas. O štai čia - pats tas. Apsakymai yra puiki priemonė tam troškuliui numalšinti. Juose gal netgi daugiau narpliojamų problemų. Arba yra kada apie jas pagalvoti. Na, tarkim: skaitai skaitai romaną, įsisuki į siužetinę liniją ir tik nori sužinoti, kas vyks toliau. O štai su apsakymais kitaip: skaitai ir atpažįsti tas problemas paprastų žmonių gyvenimuose, viskas išdėstyta pasitelkiant daug mažiau žodžių, pabaigi vieną ir stabteli pamąstyti. Ypač įstrigo vienas, apie patyčias, vadinasi „Tyla“. Jei kada turėsit laiko, pasiimkit knygyne šią knygą ir atsiverskit priešpaskutinį apsakymą. Tyliai paskaitykit.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą