Na, tikiuosi, kad nepraeis man šitie skaitadieniai ir toliau taip puikiai irsiuosi tolyn su perskaitytomis knygomis. Paskutinioji perskaityta - puikus psichologinis trileris „Dingusi“, pagal kurią 2014 m. pasirodė ir filmas.
Knygoje pasakojama apie dingusią žmoną. Ryte ji dar yra namie, o po keleto valandų - bum ir dingsta. Eimė - graži, visų mėgiama moteris, tačiau jos santuoka su Niku yra gerokai pašlijusi. Todėl ne itin dideliame mieste (o greitai - ir visoje Amerikoje) netrunka įsigalėti viena vienintelė tiesa - Nikas yra žmonos žudikas. Eimės paliktos užuominos, kurias ji palieka kasmet per vestuvių metines, policijai tik padeda įrodyti, kad vyras tikrai nužudė savo nuostabiąją žmoną.
Och, šios knygos siužetas išties puikiai susuktas. Tarsi labai geras filmas, viskas tiksliai, be jokių klaidelių ar menkiausių neaiškumų. Detektyvu pavadinti šią knygą būtų per silpna, bet mėgstu tokius supainiotus siužetus, kur labai ilgai neaišku, kas, kur ir kada. Skaityti nėra sudėtinga, priešingai - kai taip įdomu, tai ir plaukia viskas, norisi versti puslapį po puslapio. Išnyksta visi žmogiškieji poreikiai (maistas, tualetas), nes tik skaitai ir nenori sustoti. Tikrai tokią įtraukiančią knygą jau senokai skaičiau. Tiesa, pabaigos norėjosi kiek kitokios, na, bet juk ne aš rašau knygą, tai gerai ir tokia.
Patiko įtaigūs veikėjai. Manau, čia didelis autorės nuopelnas, kai sugebi tų veikėjų nekęsti, mylėti, šlykštėtis ir net bijoti. Tokiose knygose man bene labiausiai patinka, kai toks įspūdis kinta - vienas veikėjas per visą knygą gali sukelti visus šiuos jausmus, ir dar daugiau. Na, o jeigu palieki su atvertais žabtais nuo tokių variacijų, tai dar geriau.
Šiaip jau filmų iškart perskaičiusi knygą nežiūriu. Palaukiu bent jau savaitę, kad būtų pasimiršusios detalės - tada filmą stebėti daug maloniau. Tai šįkart neištvėriau - pažiūrėjau jau kitą dieną. Ir tik du kartus per visą filmą leptelėjau, kad knygoj taip nebuvo. O gal tris. Na, esmės tai nesudaro. Svarbiausia, kad filmas tikrai labai tikslus, puikiai parinkti aktoriai. Įtampą begalingai gerai kūrė muzika - visa laimė, kad žiūrėjau ne viena, nes būčiau turbūt neištvėrus ir būtų tekę miegoti prie įjungtos šviesos :)
Tad šįkart tarp filmo ir knygos dedu lygybės ženklą (tokius kartus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų).
Rekomenduoju ir skaityti, ir žiūrėti. Bet pirmiau skaitykit. Labai tikiu, kad nenusivilsit.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą