Retai skaitau lietuvių autorių kūrinius, o dar rečiau juos perku. O jei nusiperku, tai neskaitau ir laukiu pensijos. Nu žodžiu, esmė aiški. Knygų klube pamačiau šią naują knygą, autorė negirdėta, o štai aprašymas labai sudomino. Tai ir nusprendžiau įsimesti į krepšelį.
Knygos pasakojimas trunka apie šimtmetį, nuo 1901-ųjų iki 2000-ųjų metų. Pasakojimo centre - keturios moterys, gyvenančios per karus, tarp jų ir šaliai atgavus nepriklausomybę.
Kai myli, plieskia žaibas ir užsiliepsnoja laukai. Kai myli, liepsnoja net tavo plaukai.
Džiaugiuosi, kad šios knygos neskaičiau žiemą, kai už lango tvyro pilkuma ir niūruma. Tai šiek tiek palengvino skaitymą ir ne taip apsunkino mintis. Nes knygoje šviesos nedaug. Galbūt todėl, kad tyla beveik niekada nebūna šviesi, joje dažniausiai slypi nežinomybė. Apskritai, visa knygos nuotaika tokia slogi, kad labai norint būtų galima praverkti nuo pirmo iki paskutinio sakinio. Ir visgi tą temos ir pačios istorijos sunkumą atperka be galo poetiška ir lengva kalba. Gražu skaityti puikiai sudėliotus sakinius, žodžių nei daugiau, nei mažiau negu reikia. Kaip skaitydama Süskind „Kvepalus“ užuodžiau kiekvieną kvapelį, taip čia beriantis žodžiams girdėjau kiekvieną tylą. Nes kiekvienos veikėjos tyla buvo kitokia, o kartu ir labai panaši viena su kita.
Tyla juk visuomet saugesnis sprendimas.
Visos keturios moterys, apie kurias sukasi pasakojimas, be galo įdomios. Kiekvienos istorija ir nueitas kelias skirtingi, tačiau panašūs savo laukimu, kančia ir vidine kalte. Tegul kaltino save dėl skirtingų dalykų, tačiau galų gale vis tiek viskas susiveda į viena. Ir nė viena to nesužino ir niekada nesužinos. Skaitant visą laiką buvo gaila, kad jos, kartais tokios artimos (tyloje) lygiai taip pat yra be galo tolimos (dar tylesnėje tyloje). Absoliučiai puikiai atskleisti moterų charakteriai sunkiais Lietuvai laikais, kiekvieną gali tiesiog apčiuopti ir spėji prisijaukinti per tuos kelis puslapius, kurie skirti tik jai.
Nežinau, ar kada esu dėkojusi autoriui, bet ačiū, Akvilina, už tokią knygą. Verta skaityti, turėti ir mąstyti apie tai, kad tyla - ne visada geriausias atsakymas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą