2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Maršrutas: Skaityta knyga

Vietoj to, kad ruoščiausi lietuvių kalbos atsiskaitymui, nusprendžiau pasidalinti su jumis šiuo dalyku, kurį neseniai perskaičiau žurnale "Žmonės. Legendos". Tai - ekskursijų maršrutai, į kuriuos įtrauktos vietos, aprašytos bestseleriais tapusiose knygose. Žurnale aprašyta kiek daugiau, nei pateiksiu aš - norėčiau aptarti tik tuos, kurie man pačiai būtų pažįstami, t.y. kurias knygas esu skaičiusi.
Pirmasis - pasivaikščiojimas po Stokholmą. Įdomu, su kokia knyga? Su naują susidomėjimo bangą sukėlusia "Mergina su drakono tatuiruote" (Stieg Larsson trilogiją sudaro ši ir dar dvi knygos: "Mergina, kuri žaidė su ugnimi" ir "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą"). Ekskursiją po miestą pagrindinių herojų pėdomis rengia miesto muziejus. Dviejų valandų ekskursija kainuoja 120 kronų (apie 40 litų). Taip pat galima įsigyti žemėlapį, kuriame pažymėtos lankytinos vietos, ir keliauti savarankiškai (žemėlapio kaina - 5 doleriai). Šiek tiek plačiau apie maršrutą čia. Na, aš dar nesu tokia pamišusi dėl šių veikėjų (prisipažinsiu, knygų neskaičiau, mačiau tik filmus, tačiau labai noriu paskaityti!), kad norėčiau pamatyti namą, kuriame butą įsigijo Lisbeta ar namą, kuriame gyveno Mikaelis.. Tačiau maršrutas gal ir įdomus - ne po tradicines vietas, o šis tas įdomiau.
Antroji ekskursija nusikelia į Prancūziją. Kartu galite neštis Dan Brown romaną "Da Vinčio kodas". Perskaičiusi šią knygą net ir aš užsimaniau nukeliauti į Luvrą ir į dar keletą vietelių, apie kurias paskaičiau. Nenuostabu, kad kažkas pradėjo iš to pelnytis. Į maršrutą įtrauktos tokios vietos kaip viešbutis, kuriame gyveno Robert Langdon (norint čia apsigyventi, tektų pakloti nemažą sumelę ;D), Luvras, kuriame į maršrutą įtraukti tik tie paveikslai, kurie minimi knygoje, Šv. Sulpicijaus bažnyčia, kurioje draudžiama knaisiotis po Rožės linija, Tiuilri sodai ir menininkų tiltelis. Šios ekskursijos kaina - 20 eurų žmogui. Taip pat organizuojamos dienos išvykos į Viletės pilį, kurioje gyveno senukas Li Tebingas ir į Luaros slėnį, kur paskutiniais metais gyveno pats Leonardas da Vinčis. Kadangi knygos veiksmas vyksta ir Londone, ten galima aplankyti Tamplierių bažnyčią, Vestminsterio abatiją, karališkąjį koledžą.
Trečiasis maršrutas to paties Dan Brown herojų pėdsakais, tik šįkart knyga-palydovė turėtų būti "Angelai ir demonai". O va čia tai jau maršrutų tiek, kad nors vežimu vežk. Net nežinau, apie kurį geriau būtų pašnekėti.. Kainelės svyruoja nuo 45 iki 113 eurų žmogui. Todėl geriau eiti su grupe (penkių ar aštuonių žmonių), sumokėti kelis šimtus, na, bet pamatyti nemažai. Išsamiausia, ko gero, yra septynių valandų ekskursija "Secrets and Symbolism". Asmeniškai mane žavi tai, kad šie maršrutai sudaryti nuostabiojoje Romoje. Jaučiu simpatiją šiai šaliai.. :) O būtent šios knygos lankytinos vietos man labai gyvai atgijo galvoje skaitant, todėl mielai aplankyčiau jas ir taip iš eilės :)
Na, o ketvirtasis maršrutas man yra pats geriausias. Pasilikau pasigardžiavimui ;D Tai maršrutas Hario Poterio pėdomis. Pati galėčiau ir be jokių gidų nueiti jį, jei tik žinočiau, kur tų vietų ieškoti :D Kaip sako žurnalas, iš kurio apie tai sužinojau, maršrute yra tokios vietos: King Kroso geležinkelio stotis ir net 9 su trim ketvirčiais peronas, Oksfordo universitetas ir Glosterio katedra (iš šių vietų sudėliotas Hogvartso interjeras), Lacock miestelis (panašus į Hario gimtąsias vietas), Aniko pilis, Glenfinano viadukas (jį tai labiausiai norėčiau aplankyti). Dienos kelionės kaina - nuo 100 svarų sterlingų žmogui. O įdomiausias dalykas yra šią vasarą atidarytas Hario Poterio burtų pasaulis Floridoje. Nesveikai į jį noriu. Pateksiu tada, kai turėsiu daug pinigų, nes viena diena parke kainuoja 112 dolerių. Todėl gal geriau pasinaudoti galimybe nusipirkti savaitinį bilietą už 174 dolerius.
Štai jums ir keturi maršrutai, kuriuos sudarė turizmo agentūros. O jūs norėtumėt, kad pagal jūsų mėgstamą knygą sudarytų maršrutą? :) Pagal kokią? :)

2011 m. vasario 20 d., sekmadienis

Alessandro Baricco 'City'

Pagaliau perskaičiau šią knygą. Ilgai ji gulėjo ant mano spintelės, buvo likę tiek nedaug, kad vakar vakare prisėdau ir pagaliau užbaigiau.
Šiaip jau šią knygą aprašyti pakankamai sudėtinga. Nėra joje kažkokio aiškaus siužeto, pačių siužeto linijų net nesuskaičiuosi. Ir visgi tai pagaliau tai, ko taip ilgėjausi iš Baricco (po paskutiniosios, naujausios jo knygos). Tai jo stilius. Norint atsekti mintį tenka gerai paplušėti. Kai kur tikrai sunkoka tai padaryti. Ypač kai kai kurie sakiniai tęsiasi daugiau nei puslapį, kartais net du. Tačiau juk įmanoma suprasti, tikrai įmanoma.
Veikėjai čia, kaip ir kitose knygose, yra neeiliniai. Keisti. Pavyzdžiui, lyg ir pagrindinis veikėjas Gouldas - mažasis genijus, jo guvernantė Šatsi, keistieji Gouldo draugai Dyzelis ir Pumerangas.. Su tais draugais tai knygos pabaigoje buvau maloniai nustebinta. Yra begalė kitų veikėjų, kurie suteikia knygai ryškumo ir kitoniškumo atspalvį. Nebuvo ten jokių aprašymų, kaip kuris atrodo (išskyrus Dyzelio - bet ir tai labai lakoniškas), nebuvo nupasakoti jų charakteriai, tačiau viską skaitytojas ir taip supranta. Pats Baricco sako, kad veikėjai yra miesto gatvės. Iš tiesų, jie tokie įvairiapusiai..
Kitas labai svarbus dalykas šioje knygoje yra dialogai. Jie tokie glaudūs, tačiau visai ne trumpi. Įdomiausia, kad rašytojas nerašo, tarkim tas pasakė tą, tas pasakė aną. Skaitydama ne kartą skaičiavau, kuris veikėjas ką sako. Nes net ir iš žodžių nelabai gali tai suprasti.
O man labiausiai patiko vesternas. Jį kūrė Šatsi, savo galvoje, o kartais, kai ateidavo gera mintis, įrašydavo ją į diktofoną. Tas vesternas man labai patiko pabaigoje, taip norėjosi skaityti toliau ir sužinoti, kuo viskas baigsis, kad oi. Vesternas - ne viena antraeilė istorija. Dar viena istorija - apie boksininką Larį.
Viską gerai apgalvojusi gal ir suprantu, kodėl ši knyga man nepatiko, kai bandžiau skaityti pirmą kartą. Dabar jau mano galva kitokia, nors nuo pirmojo bandymo praėjo ne tiek ir daug laiko. Kokį pažymį duoti.. Blaškausi tarp 9 ir 10. Turbūt taip ir nenuspręsiu. Tiek to, palieku tai daryti kam nors kitam.

Leidykla: Alma Littera
Puslapiai: 280

2011 m. vasario 18 d., penktadienis

Vilniaus knygų mugė

Šiemet pirmą kartą gyvenime buvau knygų mugėje. Visada LABAI norėdavau nuvažiuoti, bet arba būdavau per maža, arba per toli gyvendavau. Šiais metais pagaliau, pagaliau man pavyko!
Net nežinau, kaip papasakoti įspūdžius. Tiek knygų aš vienoj vietoj dar gyvenime nemačius :D Be abejo, buvo ten galybė žmonių, todėl kai kurių stendų taip ir neapžiūrėjau. Bet visgi, pakako man ir to, ką mačiau. Pirmas pamatytas žymus žmogus buvo Leonidas Donskis, pasirašinėjo knygas. Tada netrukus pamačiau Robertą Petrauską! Jis man vis dėlto kol kas gerbiamas ne kaip rašytojas, bet kaip sporto komentatorius. O jau kai pamačiau Čekuolį, tai visai širdis į kulnus nusirito. Nesu aš ten jo didžiausia fanė ar dar kas, net nesu skaičiusi nė vienos jo knygos, bet kažkodėl jis man labai patinka. Nu matosi, kur protingas žmogus (vėliau net gavau skirtuką su instrukcija, kaip susirišti kaklaskarę kaip Čekuolis :D). Tai va. Dar mačiau Vytautą V. Landsbergį :) Gaila, neatsiminiau, kad reikia jam padėkoti už dainą apie obuolIAI.
Šiaip jau į tokius įvykius kaip knygų mugė reikia arba nesivežti nė cento, arba vežtis kokį tūkstantį pinigų. Kažkodėl net neabejoju, kad jei būčiau turėjusi tūkstantį, tai ir būčiau išleidusi jį. Tai buvo įmanoma netgi vienam stende: LSMU leidyklos stende matėm vieną knygą, kuri kainuoja 989 Lt. Taip ir dingsta pinigai.. :D
Na, o kadangi tūkstančio ar dar daugiau neturėjau, tai apsiėjau su vienu pirkiniu - Sofi Oksanen knyga "Valymas". Kiek skaičiau atsiliepimų, tiek jie buvo geri. Ir viršelis man toks įdomus. O kaina tai mažesnė 11 litų nei knygyne. Negalėjau ramiai praeiti pro šią knygą ir palikti jos stovėti lentynoje. Todėl dabar ji pas mane *stipriai priglaudžiu*

Tikiuosi, kad tapsiu kasmetine mugės lankytoja. Ir kaskart su vis pilnesne kišene ;D

2011 m. vasario 15 d., antradienis

Skaitymo sausra

Paskutiniu metu visai nebeskaitau.. Nebeturiu nei laiko, nei noro kažkodėl yra.. Liūdnoka.
Pamenu, kaip anksčiau per mėnesį perskaitydavau nemažai knygų (be abejo, tas anksčiau būdavo, kai buvau gal aštuntoj klasėj - tada ir tos knygos nebūdavo tokios, kokias skaitau dabar). Na, bet vis tiek. Jausdavau didelį malonumą įsirašiusi dar vieną knygą į sąrašą ir nenustodavau skaityti. Kadangi tada dar gyvenau miestelyje, kur nei mokyklos, nei viešoji bibliotekos nebuvo labai turtingos, tai jau sunkiai berasdavau ką skaityti. Ir tas jausmas savotiškai mielas.
O dabar.. Geriausiais skaitiniais tapo konspektai ir vadovėliai. Nebaigta knyga taip ir guli ant spintelės krašto ir tiesiog prašosi būti suvalgoma. Norimų perskaityti knygų sąrašas vis ilgėja. Sakysit, kad nepakankamai stipriai noriu? Maždaug, jeigu norėčiau, tai ir skaityčiau. *ghyyy* Trys ne. Vos spėjam pasiruošti visokiems koliams, dar man papildomai choras užsikrauna.. Autobusuose arba džiaugiesi, kad turi laiko pailsėti, arba mokaisi.
Liūdna man, kad taip apleidau skaitymą. Tikrai liūdna. Tikiuosi, kad kada nors pasitaisys viskas. Nors, aišku, tai turbūt vadinama įžengimu į suaugusių gyvenimą.. :/

2011 m. sausio 29 d., šeštadienis

Knygyno laimikis: Kruasano kelionė

Šiandien mano knygų lentyną papildė nauja gyventoja.
Gan senokai dėl nepaaiškinamos priežasties man už akių užkliuvo ši knyga. Galbūt patraukė pavadinimu ar dar kuo nors, nes dar iki dabar neįsivaizduoju, apie ką čia rašoma. Už tai, kad ją dabar turiu galiu dėkoti savo draugui. Ir Baltų lankų akcijoms, nes dabar ši knyga ten kainuoja 7,22 Lt. Kai knygos tiek kainuoja, man net gaila praeiti pro šalį..
Na, jei apie tas nuolaidas, tai kol dabar vyksta tas išpardavimas, tai buvau aš ten ne vieną kartą. Ir niekaip neišsirinkdavau, ko norėčiau. Nes kažkodėl niekas nebuvo įdomu, o jei įdomu, tai net su nuolaida tos knygos neįperkamos. Ir šiandien pagaliau pagaliau tai įvyko - dar viena knyga per išpardavimą.
Tikiuosi, kad ji bus įdomi. O šiaip tai jei esat skaitę, tai būtų įdomu, jei pasidalintumėt nuomone :)

2011 m. sausio 28 d., penktadienis

Dovana. Šeimos sveikata

Šiandien netikėtai ir be progos gavau tokią nuostabią knygą. Padovanojo ją man (ar, tiksliau sakant, atidavė) draugo teta, kuri yra farmacininkė. Pasklaidžiusi ir pamačiusi, kad viską, kas ten parašyta, ji jau žino, nusprendė, kad aš norėčiau ją turėti. Ir iš tiesų, tai labai puiki knyga, kuri man gal net padės moksluose! Dar neskaičiau jos, tačiau manau, kad čia labai paprastai ir suprantamai aprašytos būdingiausios ligos ir kiti dalykai. Kiek mačiau, tai šioje enciklopedijoje prie ligų yra parašyti simptomai, gydymo būdai ir panašūs dalykai. Na, kad kiekvienas paprastas žmogus galėtų suprasti.
Džiaugiuosi, kad ji atsidūrė mano bibliotekoje :) Tikrai pasižadu ją perskaityti nuo pradžios iki galo, nes kol kas neradau nė vienos neįdomios temos, o tai yra labai nuostabu.

2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Stephenie Meyer "Saulėlydis"

Taip taip taip, dabar visokie protingi dėdės ir tetos mane pasmerks, kad tokia didelė, o dar tokias knygas skaitau.. Nepatinka man ta stereotipinė nuomonė, kurią yra susidarę didelė dalis žmonių. Maždaug "šitą skaito mergaitės, tai labai lieva knyga". Relax. Lygiai taip pat dėl jos gali būti pamišę ir suaugusieji, tiesiog kai šis Stephenie Meyer kūrinys tapo bestseleriu, tai ir atrodo, kad čia kažkoks nuvalkiotas šlamštas.
Šią knygą skaičiau tikrai ne pirmą kartą. O dabar į rankas paėmiau tiesiog norėdama atgaivinti prisiminimus. Ji yra visai kitokia nei filmas, tad panorau prisiminti tas mielas smulkmenas, kurios nebuvo parodytos filme. Ši knygos dalis (ir dar trečioji) yra mano mėgstamiausia. Na, turbūt todėl, kad pirmoji.. Visada taip būna. Ir kai pirmą kartą paėmiau ją į rankas, ta istorija man visai nebuvo nuvalkiota. Apie vampyrus išvis nieko nebuvau skaičiusi, tad ši man labai patiko, nes jau buvo atsibodusi ta nuomonė, kad vampyrai - tai naktiniai padarai su iltimis ir dienomis miegantys karstuose. Juk taip malonu, kai sugriaunamas koks nors stereotipas.. :)
Na, taip. Čia rašoma apie tobulą meilę, apie tobulybes, kurie vadinami vampyrais. Bet argi tai blogai? Esu tikra, kad kiekvienas iš mūsų pasvajojame apie tobulą gyvenimą, tai kodėl negalime apie jį skaityti? Šią knygą tiesiog "prarijau". Patinka ji man, taip. Bet tai nereiškia, kad jei jau skaitau Saulėlydį, tai jokios rimtos knygos nepaimu į rankas ir nereikia visai šaipytis.
10.

Leidykla: Alma Littera
Puslapiai: 472

2011 m. sausio 9 d., sekmadienis

Truputis reklamos :)

Su dar trimis merginomis atidarėme naują blogą apie knygas :) Kviečiu ir jus ten užsukti ir paskaitinėti mūsų mintis :)

Blogas čia.

2011 m. sausio 5 d., trečiadienis

Alessandro Baricco 'Emausas'

Visų pirma tai man buvo įdomu, kas tas Emausas. Pagūglinėjusi atradau, kad tai - kažkokia vieta netoli Judėjos. Knygoje šis žodis buvo pavartotas kokius du kartus.
Tai - pati naujausia Baricco knyga. Joje pasakojama apie keturis draugus, aštuoniolikmečius. Jie neeiliniai paaugliai: gieda bažnyčios chore, laisvu laiku eina prižiūrėti senukų. Ir yra giliai tikintys.
Tiesą sakant, šia knyga nusivyliau. Ten buvo taip maža baricciškumo.. Be abejo, įvairių samprotavimų netrūko, bet visi jie - katalikiški, kas man nelabai patiko. Veikėjai taip pat nepasakyčiau, kad kuo nors ypatingi. Ta prasme, ne tokie, kaip būdavo kitose Baricco knygose. Ši tokia net nėra pernelyg gili. Nors gal tik man taip atrodo.
Galbūt reikėtų perskaityti ją dar kartą, nežinau. Bet kol kas 7. Šiaip ar taip. džiaugiuosi, kad ji yra mano Baricco kolekcijoje :)

Leidykla: Alma Littera
Puslapiai: 144

2011 m. sausio 3 d., pirmadienis

Haruki Murakami 'Prisukamo paukščio kronikos'

Vakar vakare pribaigiau šią 671 puslapio storumo knygą.
Kaip ir kituose Murakami kūriniuose, čia pasirodė vyras (Toru Okada), kurį paliko žmona. Dėl to net domėjausi, ar pats Murakami nėra išsiskyręs, bet paaiškėjo, kad ne. Taigi, čia galima rasti visko, kas priklauso ponui Murakamiui: fantastikos, klaidžių labirintų ir ausų :)
Knyga nepatiko man taip, kaip tikėjausi, tačiau ir nenuvylė. Buvo įdomu skaityti, kaip Toru klajoja ieškodamas atsakymų į įvairius klausimus, kaip bando susieti vienus įvykius su kitais. Skaityti nebuvo lengva. Būtent šiame kūrinyje ypač daug dėmesio buvo skirta Japonijos istorijai, tad galbūt būtų buvę paprasčiau, jeigu būčiau kažkiek su ja susipažinusi. Nors už tą pažindinimą pliusą galiu dėti būtent Murakami knygoms :)
Knygoje man patiko tai, kad Toru kaip mąstymo vietą buvo pasirinkęs išdžiūvusį šulinį negyvenamame sklype. Nežinau kodėl man tai patiko, tiesą sakant. Galbūt įdomu tai, kad tai gana netradiciška. Visiškoje tamsoje, labai ribotoje erdvėje Toru svarsto esminius klausimus, šulinys net yra magiška pertvara tarp tikrojo pasaulio ir kažkokio kito (mat galima (retai!) per šulinio sieną pereiti į viešbučio kambarį nr. 208).
Apskritai kūriniui duodu 9 balus. Neužbūrė taip, kaip kitos šio rašytojo knygos, o kai kur tie pasakojimai buvo gal net nuobodoki.

Leidykla: Baltos lankos
Puslapiai: 671