Emily Brontė 'Vėtrų kalnas'

Vienos iš trijų seserų, Emily, romanas, kurį iš tikrųjų surijau su dideliu pasimėgavimu. Tai knyga apie XIX a. pradžios Anglijoje gyvenančias dvi šeimas.

Turbūt dar nė vienoje knygoje nemačiau tiek susipynusių jausmų: meilės ir neapykantos, keršto ir atgailos, užuojautos ir daugybės kitų, kurių net nemoku įvardinti. Visa istorija pasakojama naujam Strazdų sodybos nuomininkui misteriui Lokvudui namų ekonomės lūpomis.

Vėtrų kalnas - tai namai, kuriuose nuo seno gyveno Ernšo giminė. Vieną kartą senasis Ernšo parsineša juodbruvą berniuką, kurį pavadina Hitklifu. Tai ir yra vienas pagrindinių herojų. Hitklifas - tamsios sielos žmogus. Tiesa, jis sugeba mylėti, tačiau labai jau savotiškai.. Dingęs, o paskui po daugelio metų sugrįžęs į Vėtrų kalną jis trokšta sugriauti visą mylimosios Ketrinos gyvenimą, kurį ji taip po truputį statė. Hitklifas apnuodija visų gyvenimus, stengiasi visus sunaikinti. Atrodo, tokiam veikėjui neįmanoma justi teigiamų jausmų, tačiau kai kuriose knygos vietose, man atrodo, aš juos tikrai jaučiau. Nors skaitydama ir neišsirinkau mėgstamiausio veikėjo.. Jie visi man buvo kažkokie per daug neigiami.

Šiaip ar taip, tai puiki knyga. Skiriu 10.

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 324

Patrick Süskind 'Kvepalai. Vieno žudiko istorija'

Pagaliau ir aš perskaičiau šią knygą - šedevrą. Jei ir ne literatūrinį, tai bent jau kvapų.

Knygos veiksmas vyksta XVIII a., iš pažiūros gal ir neįdomiu laikotarpiu. Tačiau tokio vaizdingumo kitose knygose galėtum dar gerai paieškoti - už tai ši taip ir sudomina. Viskas perteikta neįprastai. Skaitydamas viską gali užuosti. Ne savo, o pagrindinio veikėjo Žano Batisto Grenujo nosimi. Tai romanas, kuriame susimaišę visi įmanomi pasaulio kvapai. Tai ir padeda įsivaizduoti viską itin ryškiai. Knyga įtraukia nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Grenujo tvirtumas ir sugebėjimas užsisklęsti, neapykanta ir žiaurumas siekiant vienintelio tikslo sužavi skaitytoją.

Ir dar tas pabaigos netikėtumas.. Pasiekęs savo tikslą, galėdamas turėti tai, ko nori, Grenujas pasielgia visiškai priešingai. Tada man jo net pagailo.. Jo ir viso to, ką jam teko ištverti. 10.

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 216

Patrick Süskind 'Kontrabosas'

Šiandien pradėjau ir pabaigiau šią knygelę (joje tik 72 puslapiai), kuri man jau senokai buvo kritusi į akį. Tai pirmasis rašytojo darbas, vieno veiksmo pjesė. Tiksliau, monologas.

Perskaičiusi knygą dar ne minutę ir ne dvi galvojau, apie ką ji visgi buvo. Apie muziką? Instrumentą? Apie žmogų. Vyriškis, muzikantas, grojantis valstybiniame orkestre, pasakoja apie savo gyvenimą. Jis lygina save su kontrabosu. Kontrabosas - tai instrumentas, kuriam nėra parašyta solinių partijų, jis tarsi nepastebimas. Pasakotojas jaučiasi visuomenėje taip pat. Jis tarsi nekenčia savo instrumento, nes šis - gyvenimo trukdis. Rodos, kad sudaužius, sulaužius ar kitaip sunaikinus kontrabosą, muzikanto gyvenimas pasikeistų radikaliai. Tačiau viskas, ko gero, slypi pačiame žmoguje. Jo bute net sienos izuoliuotos nuo garso, tad jis lyg ir negirdimas pasauliui. Nebent griežtų forte ar fortissimo.

Pagal šią knygą yra pastatytas spektaklis, Lietuvoje jis taip pat buvo rodomas. Manau, tikrai vertėtų jį kada nors pamatyti, jei dar įmanoma :) O knygai skiriu 8, bet rekomenduoju :)

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 72

Haruki Murakami 'Norvegų giria'

Tai - antroji Murakami knyga, kurią perskaičiau. Visiškai skiriasi nuo pirmosios (Dansu dansu dansu), bet lygiai taip pat įtraukė ir negalėjau nuo jos atsiplėšti.

Ši knyga apie realų pasaulį, gyvenimą, kuriame pagrindinis veikėjas Toru Vatanabė yra daugiau stebėtojas nei dalyvis. Pirma mintis, perskaičius bent kiek romano, į galvą gali šauti nebent apie tai, kokia tai paprasta knyga. Kai kam gali pasirodyti gal net per daug banali ir tikriausiai visiškai ne Haruki Murakami stiliaus. Bet bet bet. Tas paprastumas ir paverčia visą istoriją nepaprasta.

Per visą knygą slenka mirties šešėlis. Ir tas supratimas, kad 'mirtis egzistuoja ne kaip gyvenimo priešingybė, o kaip neatimama jo dalis' galbūt iš tikrųjų yra teisingas ir neginčijamas :) Po viso to, ką čia perskaitai, po tų visų netekčių, tikrai pradedi į mirtį žiūrėti kitaip. Kaip į visiškai natūralų ir suprantamą dalyką, kurio nereikia bijoti.

O perskaičius šį kūrinį gali ramiai klausytis The Beatles dainos 'Norwegian Wood' ir mintyse keliauti po tą gūdumą :) 10.

Leidykla: Baltos lankos

Puslapiai: 372