Na ką, šią vasarą nepasižymiu labai didele gausa perskaitytų knygų. Gerai pagalvojus, čia pirmoji.. Šiek tiek gėda, bet šiek tiek ir didžiuojuosi savimi, kadangi tokių knygų dažnai nepaskaitysi. Pagaliau įveikiau pirmąjį garsiosios Anos Kareninos tomą!
Pirmojoje dalyje susipažįstame su veikėjais ir jų situacijomis. Kadangi tai senasis leidimas, 1958-ųjų metų, tai pirmasis tomas užima 638 puslapius. Išryškėja keli pagrindiniai veikėjai: Vronskis, Levinas ir, žinoma, pati Ana. Su turiniu čia jūsų nepažindinsiu (galiu pasakyti tik tiek, kad veiksmas vyksta XVII a. Rusijoje), nes būtų sunku ir nusakyti, kadangi tai - tik pusė knygos.
Pripažinsiu, iš pradžių maniau, kad skaitysis sunkiai. Vis dėl to, sena knyga ir kiti panašūs nusistovėję stereotipai. Tačiau viskas atsitiko priešingai. Vienintelis dalykas, kodėl knygą skaičiau ilgai, yra tas, kad tiesiog tingėjau. Knygoje net nėra didelių aprašymų, vienas kitas skyrius (kurie, beje, yra trumpi) yra parašytas perteikiant veikėjų mąstymą ir filosofiją. O šiaip jau vyrauja dialogai, kas ir daro knygą lengvai skaitomą.
Ir apskritai džiaugiuosi, kad paėmiau į rankas seną leidimą. Man savotiškai žavios tos gramatinės klaidos (tuomet tai buvo tiesiog gramatikos taisyklės), tokie žodžiai kaip "biaurus", "piauti", "gal būt" (šis, beje, vartojamas ir kaip įterpinys) bei neįprasta skyryba. O šiaip vertimas, manau, geras. Kadangi man nelemta perskaityti knygos originalo kalba, tai ir negalėsiu niekada palyginti. tada nelabai kam rūpėjo komercija, kad būtų išversta kuo greičiau ir belekaip, todėl galima mėgautis kokybiška knyga.
Perskaičiusi antrąjį tomą, kurį jau pradėjau, galbūt pasakysiu daugiau. Jei apie klasiką yra labai daug ką pasakyti (tiek naujo, tiek seno - juk tai tiesiog klasika). Jei dar neskaitėt, paskaitykit. Knygoje nuolatos išlaikyta lengva įtampa ir skaitant tikrai norisi sužinoti, kas vyks toliau.
Leidykla: Valstybinė grožinės literatūros leidykla
Puslapiai: 640
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą