Haruki Murakami "Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas"

Et, nebespėjau kovo mėnesį aprašyti tos knygos.. Užpuolė Velykos, šventiniai darbai, tai kur čia žmogus ir besuspėsi padaryti tokį dalyką kaip blog'o pildymas.. :D

O knygą perskaityti greičiau nei būčiau užtrukusi įprastai labai padėjo praktikos metu vykstančios pietų pertraukos: atsisėdi sau tarp augalų ir paukščiukų ir visą valandą niekieno netrukdoma skaitai :) O kad tą skaitymo kampelį įsivaizduotumėt geriau, rytoj pažadu fotografiją :) Ir gal pradedu pasakoti apie tai, dėl ko čia ir susirinkom - apie perskaitytą knygą :)

Siužetas, kaip ir kitų Murakami knygų, sunkiai nupasakojamas. Išsiskyręs vyras (o, kaip netikėta) gauna pasiūlymą dirbti mokslininkui, atlikti duomenų perkėlimą (čia ne šiaip sau kompiuteriu atliekamas darbelis, viskas daroma smegenyse), ir įsivelia į istoriją, vertą Murakami vardo :D Šalia pasakojama ir kita istorija, apie Miestą, kuris yra nykus, tobulai sutvarkytas, jame žmonės vaikšto be šešėlių ir gyvena.. amžinai?

Pykit nepykę, bet jei norit sužinoti, apie ką tikrai ta knyga yra, tai paskaitykit anotaciją kokiame nors interneto puslapyje - aš tikrai nesugebu nupasakoti, neišpliurpdama įvairiausių detalių :) Geriau iškart pereisiu prie nuomonės.

O nuomonė tokia, kad.. ar tik tai ne geriausia skaityta Murakami knyga? :o Nors turbūt galvoju taip kaskart, kai perskaitau dar neskaitytą jo kūrinį :D Žodžiu, šiame paliko įspūdį keletas dalykų:

1. Nuo pat pirmojo puslapio, nuo pirmojo sakinio prasidėjo visi mistiniai dalykėliai. Jokių išlygų šįkart, jei jau užsiimam mistika, tai nuo pat pradžių :D Kiek pamenu, kitose knygose visada bent keli skyriai būdavo tokie, kuriuose pasakojami realaus gyvenimo įvykiai, o čia viskas nutiko ne taip.

2. Pasakojama pirmuoju asmeniu. Kitose knygose būdavo pasakotojas, na, kaip ir apskritai daugelyje knygų, į viską žvelgdavom iš šalies. O dabar tarsi kartu su pagrindiniu veikėju keliaujam požemiais, minčių labirintais..

3. Nėra nė vieno vardo. Nežinom net pagrindinio veikėjo vardo, nes jis visada kalba pirmuoju asmeniu (suprantama). Nėra ir kitų vardų. Galim sutikti tik Profesorių, Bibliotekininkę, Vartų Sargą, Pulkininką ir pan. Įdomus sprendimas :)

Apskritai tai man patiko viskas. Nesvarbu, kad daug ko nesupratau (tų vietų, kuriose buvo aiškinama apie smegenų pakeitimus, sistemas ir panašius dalykėlius), bet vis tiek man labai patiko. Kaskart stebiuosi tuo logiškumu, kurį Murakami sugeba sukurti. Ta prasme.. Juk ten viskas taip nežemiška, taip tikrai nebūna, bet kai skaitai, atrodo, kad viskas savaime suprantama. Ir vienaragiai, ir smegenų modifikacijos, ir net žmonės be šešėlių. Jis sugeba viską taip sudėlioti į vietas, kad gyveni tais įvykiais ne tik skaitydama knygą, bet ir keletą dienų po to.

A, sakiau, kad norint sužinoti, apie ką yra knyga, reikia paskaityti anotaciją. Gal geriau visą knygą? :) Skaitai, skaitai ir dar norisi. Rekomenduoju! Juk čia Murakami.. :)

~ ~ ~

Šiai knygai jau buvau sumąsčiusi ir video padaryti, nes kažkaip apsileidau.. Bet va, kažkaip užsimaniau aprašyti. Tai jei bus video, atnaujinsiu :) Tikiuosi, kad bus, nes norisi, norisi :)