2013 m. liepos 20 d., šeštadienis

Simon Beckett "Įrašyta kauluose"

Ahh, kai pagaliau sulaukiau, kada į biblioteką atneš šią knygą, tuoj pat skubėjau jos pasiimti :) Tik neskaičiau iškart, nes dabar man skaitadieniai, kuriais skubu naudotis, nes bijau, kad užpuls neskaitadieniai, todėl dar skaičiau Harį Poterį.. :D O šiai knygai, žinojau, geriau paskirti vieną dieną. Nes kai paimi, tai ir nebeužverti tol, kol neperskaitai. Nepaskaičiavau, kiek laiko užtrukau skaitydama, bet su visokiom pertraukėlėm gal 6 valandas..

Tai yra antroji knyga apie Deividą Hanterį. Jis yra teismo medicinos antropologas ir šįkart tiria žmogžudystę nuošalioje Runos saloje. Pakviečiamas čia dėl vieno rasto lavono, be abejo, randa ir daugiau ką tirti.. Mums belieka pasileisti klaidžiais nusikaltimų labirintais :)

Na ką, vėl lenkiuosi Beckett'ui, braukdama žemę nosimi. Turi žmogus talentą, niekaip neužginčysi. Ši knyga ir vėl įtraukė nuo pat pirmojo puslapio iki paskutinio. Daugiau nei įtraukė. Savo nelaimei, skaičiau ją būdama viena namuose.. Kartais vis rašinėdavau draugei:
[17:42:37] paulytė: aš tai krč išvežiau doncę į miestą ir dabar likau viena namie su ta knyga. tai bijau kiekvieno garselio ir nuo kiekvieno šlamesio atrodo, kad išvemsiu širdį iš baimės :D
Na, kad nusiraminčiau :D Nes tikrai begalingai įsijaučiau. Akys ir vėl peršokdavo per kelias eilutes, tai kartais laikydavau užsidengusi tolimesnį tekstą, kad nepamatyčiau, kas ten parašyta. Nes kiekvieno skyriaus pabaigoj dar labiau sukeliama įtampa, nors tikrai kartais nesuprasdavau, kaip tai įmanoma..
Taip pat įsijausti padėjo ir tai, kad saloje, kurioje vyko veiksmas, visą laiką siautė vėjai ir lijo lietus. Tai gerai, kad pas mane už lango nors nelijo, o tik vėjas siautė, nes būčiau visai įsibaiminus.
O pabaiga..
[20:14:23] paulytė: ir vėl! kai jau galvoji, kad žudikas yra tas, kuris sugautas ir prisipažįsta, tada BUM ir paaiškėja, kad visai ne! iš tikrųjų žudikas tas, apie kurį net nepagalvoji skaitydamas! (whew)
Ir po to dar sėdėjau išsižiojus, ir dar po to.. Iki pat paskutinės eilutės. Man sveiku protu nesuvokiama, kaip dar kas nors nepradėjo kurti filmų pagal šias knygas, nes jie būtų tobuli :o Tikiuosi, kas nors kada nors susiprotės, o tada aš dar pagalvosiu, ar tikrai juos žiūrėti, nes ir knygose pateikiami aprašymai ganėtinai šlykštūs :D
Beje, man labai patinka tai, kad knygose aiškinami visokie procesai, kurie gali būti mirties priežastis, ar kūno irimo procesai, ar panašūs dalykai. Galbūt koks patyręs detektyvas ar teismo ekspertas ir rastų prie ko prisikabinti, tačiau man visi tie dalykai išties labai įdomūs ir puikiai suvokiu, kad jie neišgalvoti.

Žodžiu, tikiuosi šiąnakt nesapnuoti lavonų ir kantriai laukiu, kada trečioji dalis atsidurs bibliotekoje, o po to - ir mano rankose :)

3 komentarai:

Daiva rašė...

Šio autoriaus knygos ir man labai patinka.

alyvinė rašė...

Paulyte, o galima šią knygą skaityti neperskaičius "Mirties chemijos" ? :) pas mane bibliotekoj tik ši knygą, tai galvoju, jei pasiimsiu suprasiu kas rašoma? :)

Paulytė rašė...

Tikrai suprasi :) Čia nėra tokios vientisos istorijos, tiesiog pagrindinis veikėjas tas pats, o šioje užsimena šiek tiek apie tai, kas vyko Mirties chemijoje, bet laaabai mažai ir skaityti tikrai netrukdys :)