2020 skaičiau

 

Kad šie metai buvo keisti - nesiginčys niekas. Tik prasidėjo, pabuvom truputį namie ir va jau paskutinė diena. Dingo nė nemirktelėjus. Kitokie jie man buvo ir skaitymo fronte. Gausesni, turtingesni, atnešę naujų įspūdžių ir, sakyčiau, gana kokybiški.

Visų pirma - įvykdžiau beveik visus savo knyginius pažadus, kuriuos buvau padariusi praeitų metų pabaigoje. Vietoj užsibrėžtų perskaityti 25 knygų perskaičiau 45! Iš viso 13731 puslapiai (beveik 4000 daugiau nei 2019 m.). Man čia yra labai daug. Ir taip nutiko ne dėl karantino - per jį kaip tik įsivariau tokį bloką skaitymui (bet ne pirkimui, aišku), kad beveik du mėnesius į rankas nepaėmiau nė vienos knygos. Akivaizdu, kad atsigriebiau kitu metu.

Dar vienas pažadas sau buvo perskaityti bent 12 knygų anglų kalba. Viena knyga per mėnesį tikrai nėra daug. Žinoma, ir čia neapsieita be kliūčių - beveik pusę metų arba nenorėjau, arba netilpau į laiką su tomis angliškomis knygomis, tai antroje metų pusėje teko spurtuoti. Per atostogas skaičiau tik angliškai, o lapkritį net pasidariau #skaitauanglųkalba mėnesį ir neėmiau jokios lietuviškos knygos į rankas. Ir štai, priešpaskutinę metų dieną užverčiau dvyliktąją knygą anglų kalba!

Neišpildžiau vieno, ir daugiau nebežadėsiu sau, nes matau, kad čia yra beviltiška :D Tai yra, aprašyti visas perskaitytas knygas. Instagrame situacija geresnė, bet čia tai... Tai, kaip ir toliau, čia bus tik nuomonė apie ypatingas knygas :D Tegul 10 įrašų per metus, bet ilgesnių ir išsamesnių.

Kas dar nutiko knyginiais metais... Spėjau sudalyvauti viename Instagram rengtame iššūkyje vasarą. Tą pačią vasarą skaičiau apskritai įtemptai, nes kolegė buvo sugalvojusi daryti video apžvalgas bibliotekos IG/FB paskyrose, storiuose. Tai negana to, kad reikėjo labai perlipti per save filmuojantis ir kažką pasakojant, sutalpinti tai, ką nori pasakyti apie knygą į 4 min. (idealiu atveju - į mažiau), taip, kad neatskleistum didelių siužeto vingių, bet sudomintum žmones ir jie tas knygas pasiskolintų iš bibliotekos, bet ir reikėjo ištisai skaityti. Nuo to iš tikrųjų labai pavargau - ne tiek nuo paties skaitymo, kiek nuo privalomojo skaitymo, terminų ir nuolatinio galvojimo, kaip apie tą kūrinį pakalbėti. Nes per visą vasarą į rankas paėmiau tik VIENĄ knygą, kurią skaičiau ne dėl to, kad reikėjo, o dėl to, kad tiesiog buvau jau seniau ją nusižiūrėjusi. Visa kita - privalomasis skaitymas. Taip ir atsigriebiau už visus karantininius blokus... Kita vertus, labai įdomi patirtis tie filmavimaisi! Palengvėjo daryti dalykus prieš kamerą, galiausiai atėjo toks momentas, kai tik ištaikai penkias minutes tarp darbų, nufilmuoji su mintimi, kad ai, gerai bus, ir viskas :D

Trumpiausia ir ilgiausia 2020-ųjų knygos

Kaip ir minėjau aukščiau, metai skaitymo atžvilgiu buvo gana kokybiški. Buvo nedaug knygų, kuriomis nusivilčiau. Tiksliau, tos, kurias rinkausi pati, patiko beveik visos! Ne paslaptis, kad turiu skaityti dar ir knygų klubui, tai žinoma, kad nėra vienos knygos, kuri patiktų visiems, taip ir iš ten ateina kartais daugiau nesusipratimų, kuriais bet kokiu atveju prapleti akiratį. Tikiuosi, kad kitąmet pavyks taip pat gerai pasirinkti skaitinius.

Vienos geriausios knygos išsirinkti visgi negaliu, per metus pasitaikė tokių stiprių ir įtaigių skaitinių, kad geriausiu atveju pavyko sutalpinti juos į geriausių penketuką (ne eilės tvarka):

* Markus Zusak „Knygų vagilė“

* Gipi „vienaistorija“

* Yaa Gyasi „Auksinės šaknys“

* Goran Vojnovic „Jugoslavija, mano tėvynė“

* Stephen Chbosky „Atskalūno laiškai“

Visos vertos skaityti ir turėti, kad po kurio laiko galėtum paskaityti dar kartą.

Taip pat šiais metais atradau L. M. Montgomery knygų apie Anę seriją - vaikystėje labai mylėjau animacinį filmuką ir Anė iki šiol man buvo išlikusi kažkuo ypatingu, tai nusprendžiau paskaityti pirmą dalį ir... nusipirkau visas 8 knygas apie šią nepaprastą mergaitę. Dar liko perskaityti 3 serijos dalis, tai spėju, kad vienas didelis įrašas apie šį reiškinį bus kitais metais. Todėl Anę nominuoju ir šių metų geriausiu literatūriniu personažu. Šalia jos dar galėtų atsistoti ir nuostabioji baba Dunja iš Alina Bronsky knygos „Paskutinė babos Dunjos meilė“.

Geriausios knygos pabaigos titulą šiemet norėčiau skirti Michael Ende „Begalinei istorijai“. Tai buvo pirmoji šiais metais skaityta knyga ir jeigu niekas nepramušė... Apie knygą rašiau dar sausį, ji tikrai ypatinga, tai jei dar neskaitėt, būtų labai geras būdas pradėti naujus metus, galvoje susidėlioti metų planus apie tai, koks norėtumėt būti žmogus ir ką nuveikti šiame gyvenime.

Buvo ir labai maloniai nustebinusių knygų - tai Igno Šeiniaus „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ ir Jacqueline Raoul - Duval „Kafka, amžinasis sužadėtinis“. Na, Kafka tai man patiko jau nuo mokyklos laikų, o štai su Šeiniumi santykiai buvo labai komplikuoti. Iki tol, kol perskaičiau tą knygą, kurią dabar visiems kaišioju po nosimi.

Metų nostalgija neabejotinai keliauja vampyrams! Stephenie Meyer po šitiek metų paserviravo mums knygą, kurios puslapiuose galėjom perskaityti Edvardo mintis! Tai „Midnight Sun“ nors ir storulė, bet buvo įveikta labai greitai, ir sugrąžino į anuos laikus. Be to, jos dėka sutaupiau vieną re-read (pasirodo, paskutinius 2 ar 3 metus tai buvo Twilight :D).

Buvo šiemet ir liūdnų istorijų. Liūdnų, bet gražių, o verkiau net kelis kartus (senstu, anksčiau net 5 ar 6 Hario Poterio dalis nepravirkdydavo). Visgi pati liūdniausia, ko gero, buvo Maja Lunde „Sniego sesė“ (nors dar pravirkdė ir „Knygų vagilė“ bei „Atskalūno laiškai“). „Sniego sesė“ taip pat galėtų dalintis gražiausio viršelio nominaciją su Anės serija (kada nors parodysiu, t.y., kai perskaitysiu visas) ir Jenni Fagan „The Sunlight Pilgrims“.

O dabar prie ne tokių smagių skaitinių.

Metų nusivylimo titulą tvirtai užsitarnauja Elif Shafak „Trys Ievos dukterys“. Labai seniai norėjau perskaityti, o kai perskaičiau, tai taip jau meh buvo... Visiškai nepateisinti lūkesčiai, nors aš jau taip stengiuosi tų lūkesčių knygoms neiškelti per didelių, bet vis tiek kažkaip dar pavyksta nudegti (nors ir retai).

Metų BIG NO NO varo pas Viktor E. Frankl „Žmogus ieško prasmės“. Vėlgi, skaičiau dėl to, kad reikėjo, tai šitas labai prisidėjo prie didžiulės atmetimo reakcijos. Bet net ir tada, kai reikia, galima rasti kažką, kas patinka. O aš to stebuklo nepamačiau, kokį visi kiti skaičiusieji atranda šioje knygoje. Buvo tikrai skausmingas skaitymas.

Kitais metais... Aha, atėjo ta įrašo dalis, kai reikia kažką sau pasižadėti. Tai ir toliau laikysiuosi bent 12 knygų anglų kalba plano, labai patiko, be to, turiu neužbaigtų reikalų ir labai gerų knygų lentynose. Taip pat šalia to norėčiau paskaityti daugiau lietuvių autorių, nes dabar šitoj srity esu baisiai atsilikusi. Ir susikaupė jau nemenka krūvelė įvairios fantastikos, kurią noriu perskaityti, tai labai tikiuosi 2021-aisiais nerti į kitus pasaulius. Atrodo tokie kartais ir nesuderinami norai, bet pažiūrėsim po metų, ką man pavyko nuveikti!