Thomas Hardy 'Tesė iš d'Erbervilių giminės'

Na štai, dar viena knyga iš XIX a. serijos :) Aha, kažkaip pasinešiau ant tų visų meilės istorijų. Nors ši, pripažinsiu, buvo baisoka ir liūdnoka.

Tesė - tai paprasta kaimo mergina, kuriai, švelniai tariant, gyvenimėlis nelabai nusisekė.. Jos tėvas sužino, kad yra iš kilmingos ir kadaise turtingos d'Erbervilių giminės. Sulig tuo, padedant tėvo tuščiagarbiškumu, ir prasideda visos merginos nelaimės. Sužinoję, kad netoliese gyvena šią pavardę turintis vyras, tėvai Tesę pasiunčia, kad ji prisistatytų esanti jo pusseserė. Deja, šis d'Erbervilis tėra apsišaukėlis ir nuskriaudžia vargšę merginą.

O nuskriaudžia taip, kad tais laikais tokiai merginai pasaulyje praktiškai nebėra ką veikti. Netekėjusi mergina suvedžiojama ir susilaukia kūdikio nuo piktadario. Tad ar bent galit įsivaizduoti, kaip jai bent susirasti vyrą, kuris vertintų ją kaip asmenybę, o ne kaip nusikaltėlę?

Daugiau nepasakosiu, ir taip jau per daug išsiplėčiau :D

Knyga įtraukė ne nuo pirmojo puslapio. Apskritai kažkaip ilgai ji pas mane užsilaikė.. Nors maždaug nuo vidurio tikrai pasidarė įdomi. Galbūt atbaidė tai, kad ten buvo nemažai vietovių aprašymų. Gerai, sutinku, gal autoriui (kadangi tai vyro kūrinys) sunkiau perteikti jausmus, bet čia kvaila prielaida. Kartais norint neperšokti tų visų pasakojimų apie tai, kur ėjo ir ką matė veikėjai, reikdavo gerokai pasistengti.. Negerai.

Pati istorija įdomi. Gal tokia neeilinė meilės istorija, su daugybe nuopolių ir nusivylimų. O pabaiga.. Pabaiga šokiravo.

Ir visgi skiriu 8.

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 422

Charlotte Brontė 'Džeinė Eir'

Pagaliau, o kartu ir gaila, kad taip nutiko, pabaigiau šią nuostabią knygą. Taip, iškart sakau, kad ji nuostabi, nes tai viena geriausių mano skaitytų knygų.

Knygoje pasakojama nelaimingos našlaitės Džeinės Eir istorija. Ji pati ir yra pasakotoja. O tai, kaip jau įpratom sakyti per lietuvių kalbos pamokas, suteikia daugiau asmeniškumo tekstui :) Pats Džeinės personažas mane sužavėjo. Ji stipri ir drąsi, kad ir kas benutiktų, siekia savo tikslo, nori būti nepriklausoma. Ją būtų galima pavadinti pasiaukojančia būtybe, nes Džeinė gali paaukoti savo gera, kad tik padėtų kitam. Ir kas svarbiausia, tai ji moka mylėti.

Savo išskirtinėmis savybėmis ji sužavi misterį Ročesterį, kuris taip pat yra labai įdomi asmenybė. Būtent tarp jų įsiplieskia meilė, kuri iš pradžių gali atrodyti neįmanoma. Tačiau dviems karštai mylintiems žmonėms net ir kliūtys lemia kada nors susitikti dar kartą.. :)

Taigi knygai skiriu 10, ir tik 10. Dar kartą pasakysiu, kad tai nuostabus kūrinys, kurį verta perskaityti ir turėti savo lentynoje.

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 528

Emily Brontė 'Vėtrų kalnas'

Vienos iš trijų seserų, Emily, romanas, kurį iš tikrųjų surijau su dideliu pasimėgavimu. Tai knyga apie XIX a. pradžios Anglijoje gyvenančias dvi šeimas.

Turbūt dar nė vienoje knygoje nemačiau tiek susipynusių jausmų: meilės ir neapykantos, keršto ir atgailos, užuojautos ir daugybės kitų, kurių net nemoku įvardinti. Visa istorija pasakojama naujam Strazdų sodybos nuomininkui misteriui Lokvudui namų ekonomės lūpomis.

Vėtrų kalnas - tai namai, kuriuose nuo seno gyveno Ernšo giminė. Vieną kartą senasis Ernšo parsineša juodbruvą berniuką, kurį pavadina Hitklifu. Tai ir yra vienas pagrindinių herojų. Hitklifas - tamsios sielos žmogus. Tiesa, jis sugeba mylėti, tačiau labai jau savotiškai.. Dingęs, o paskui po daugelio metų sugrįžęs į Vėtrų kalną jis trokšta sugriauti visą mylimosios Ketrinos gyvenimą, kurį ji taip po truputį statė. Hitklifas apnuodija visų gyvenimus, stengiasi visus sunaikinti. Atrodo, tokiam veikėjui neįmanoma justi teigiamų jausmų, tačiau kai kuriose knygos vietose, man atrodo, aš juos tikrai jaučiau. Nors skaitydama ir neišsirinkau mėgstamiausio veikėjo.. Jie visi man buvo kažkokie per daug neigiami.

Šiaip ar taip, tai puiki knyga. Skiriu 10.

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 324

Patrick Süskind 'Kvepalai. Vieno žudiko istorija'

Pagaliau ir aš perskaičiau šią knygą - šedevrą. Jei ir ne literatūrinį, tai bent jau kvapų.

Knygos veiksmas vyksta XVIII a., iš pažiūros gal ir neįdomiu laikotarpiu. Tačiau tokio vaizdingumo kitose knygose galėtum dar gerai paieškoti - už tai ši taip ir sudomina. Viskas perteikta neįprastai. Skaitydamas viską gali užuosti. Ne savo, o pagrindinio veikėjo Žano Batisto Grenujo nosimi. Tai romanas, kuriame susimaišę visi įmanomi pasaulio kvapai. Tai ir padeda įsivaizduoti viską itin ryškiai. Knyga įtraukia nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Grenujo tvirtumas ir sugebėjimas užsisklęsti, neapykanta ir žiaurumas siekiant vienintelio tikslo sužavi skaitytoją.

Ir dar tas pabaigos netikėtumas.. Pasiekęs savo tikslą, galėdamas turėti tai, ko nori, Grenujas pasielgia visiškai priešingai. Tada man jo net pagailo.. Jo ir viso to, ką jam teko ištverti. 10.

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 216

Patrick Süskind 'Kontrabosas'

Šiandien pradėjau ir pabaigiau šią knygelę (joje tik 72 puslapiai), kuri man jau senokai buvo kritusi į akį. Tai pirmasis rašytojo darbas, vieno veiksmo pjesė. Tiksliau, monologas.

Perskaičiusi knygą dar ne minutę ir ne dvi galvojau, apie ką ji visgi buvo. Apie muziką? Instrumentą? Apie žmogų. Vyriškis, muzikantas, grojantis valstybiniame orkestre, pasakoja apie savo gyvenimą. Jis lygina save su kontrabosu. Kontrabosas - tai instrumentas, kuriam nėra parašyta solinių partijų, jis tarsi nepastebimas. Pasakotojas jaučiasi visuomenėje taip pat. Jis tarsi nekenčia savo instrumento, nes šis - gyvenimo trukdis. Rodos, kad sudaužius, sulaužius ar kitaip sunaikinus kontrabosą, muzikanto gyvenimas pasikeistų radikaliai. Tačiau viskas, ko gero, slypi pačiame žmoguje. Jo bute net sienos izuoliuotos nuo garso, tad jis lyg ir negirdimas pasauliui. Nebent griežtų forte ar fortissimo.

Pagal šią knygą yra pastatytas spektaklis, Lietuvoje jis taip pat buvo rodomas. Manau, tikrai vertėtų jį kada nors pamatyti, jei dar įmanoma :) O knygai skiriu 8, bet rekomenduoju :)

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 72

Haruki Murakami 'Norvegų giria'

Tai - antroji Murakami knyga, kurią perskaičiau. Visiškai skiriasi nuo pirmosios (Dansu dansu dansu), bet lygiai taip pat įtraukė ir negalėjau nuo jos atsiplėšti.

Ši knyga apie realų pasaulį, gyvenimą, kuriame pagrindinis veikėjas Toru Vatanabė yra daugiau stebėtojas nei dalyvis. Pirma mintis, perskaičius bent kiek romano, į galvą gali šauti nebent apie tai, kokia tai paprasta knyga. Kai kam gali pasirodyti gal net per daug banali ir tikriausiai visiškai ne Haruki Murakami stiliaus. Bet bet bet. Tas paprastumas ir paverčia visą istoriją nepaprasta.

Per visą knygą slenka mirties šešėlis. Ir tas supratimas, kad 'mirtis egzistuoja ne kaip gyvenimo priešingybė, o kaip neatimama jo dalis' galbūt iš tikrųjų yra teisingas ir neginčijamas :) Po viso to, ką čia perskaitai, po tų visų netekčių, tikrai pradedi į mirtį žiūrėti kitaip. Kaip į visiškai natūralų ir suprantamą dalyką, kurio nereikia bijoti.

O perskaičius šį kūrinį gali ramiai klausytis The Beatles dainos 'Norwegian Wood' ir mintyse keliauti po tą gūdumą :) 10.

Leidykla: Baltos lankos

Puslapiai: 372

John Irving 'Kol tave rasiu'

Ką tik perskaičiau storiausią knygą savo gyvenime. Romaną, kuriame yra 979 puslapiai. Be galo savimi didžiuojuosi, nes ši knyga mano lentynoje guli jau nuo tada, kai tik pasirodė knygynuose. Kadangi taip jau išėjo, kad mes jos nepadovanojom tam žmogui, kuriam ji buvo skirta, didysis romanas ramiai sau dulkėjo. Kol sulaukė savo eilės :)

Nė akimirką nesigailėjau, kad pradėjau skaityti šią knygą. "Kol tave rasiu" išties įtraukė. Nesvarbu, kad tai - ne literatūros klasika, o Irvingui vienas svarbiausių dalykų - antras galas. Siužetas jau vien perskaičius aprašymą užkabino. O pradėjusi skaityti tik dar labiau įsijaučiau.

Knygoje man patiko tai, kad istorija gal šiek tiek neeilinė :) Na, bent jau pateikta įdomiai. Rašytojas negali skųstis savo erudicija ;D Kartu pakeliavau ne tik knygos puslapiais, bet ir juose glūdinčiais Europos miestais. Negaliu nepaminėti to, kad gerą įspūdį paliko ir vokiečių kalbos žinios, nors ir elementarios ;D

Nors kai kur gal ir yra per daug nereikalingų intarpų, kaip sako pagrindinio veikėjo psichiatrė daktarė Garsija, tačiau tai tik padeda labiau viską įsivaizduoti. Na, o kad knygoje bus šitiek likimo vingių, tai jau tikrai nesitikėjau! Iš to, kas ten buvo parašyta, daugiau nei pusės net nenumaniau būsiant. Už tai dedu didelį pliusą.

Apskritai Irvingo romanų gal daugiau ir neperskaitysiu, gal šis bus pirmas ir paskutinis, bet įspūdį jis tikrai paliko gerą. Vertinu 10!

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 984

Alessandro Baricco 'Homeras, Iliada'

Seniai norėjau perskaityti ir štai. Šiandien tai padariau.

Tai knyga mano mylimo rašytojo. O pati istorija - paremta nemylimu originalu :D Apie Trojos karą. Tačiau. Knyga gana lengvai susiskaitė, nors tai tikrai nėra paprastas skaitalas. Jau vien dėl tų visų vardų, kurių neįmanoma atsiminti.. Ir netgi nesijautė tokio ryškaus baricciško stiliaus, kaip kituose jo kūriniuose. Bet karo eiga ir pasekmės perteiktos įdomiai.

Apie karą pasakoja jame dalyvavę žmonės. Jokių dievybių. Skaitydama geriau nei vaizdus, kurie yra aprašomi, įsivaizdavau, kaip pasakotojai sėdi kambaryje kartu su Baricco ir kalbasi bei dalinasi prisiminimais, o autorius viską užrašinėja. Tiesa, viena pasakotoja niekaip negalėjo ten atsidurti. Tai upė.

Karo vaizdai aprašomi išties.. na, vaizdingai. Net pernelyg kraupiai. Skirtingai nusakoma kiekviena mirtis, žūtis kovos lauke. Kai kur net privertė susiraukti iš bjaurumo. Bet, matyt, taip buvo. Tačiau viskas tarsi apdainuojama. Aukštinama herojų jėga, jų ginklų didybė..

Džiaugiuosi, kad pagaliau susipažinau su didžiojo žmonijos karo istorija. O herojų akis užtemdė tamsa.

Leidykla: Tyto alba

Puslapiai: 150