Sveiki naujaisiais metais!
Šiaip jau galvojau, kad nedarysiu jokių apžvalgų - o ir ką čia apžvelgti, atrodo, nieko ypatingo nenutiko. Bet et, nesusilaikiau.. :D
Per metus, kaip ir dažniausiai, perskaičiau 25 knygas. Suprantu, kad palyginus su kitų žmonių sąrašais, tos mano 25 knygos atrodo itin juokingai.. Bet buvo toks metas, kai nenorėjau ne tik kad skaityti, bet ir apskritai kažko veikti, o jis truko ilgokai, tuomet dar mokslai ir visokie kiti dalykai, pavyzdžiui, didžiausias skaitymo trukdis - kompiuteris.. Bet netikiu, kad ir šiemet bus kitaip, ar dar kada nors. Jau nežinau kiek metų šis skaičius man pastovus, plius minus trys knygos :D
Džiaugiuosi, kad 2012-aisiais perskaičiau net dvi trilogijas. Na, kuo čia džiaugtis - kai labai patiko, tai gaila, kad pasibaigė :D Tai Haruki Murakami "1Q84" ir Stieg Larsson Millennium trilogija. Abi man be galo patiko, negalėčiau pasakyti net, kuri labiau.. Turbūt nereikia nė sakyti, kad jos - visiškai skirtingos. Ir tas jausmas, kai užverti paskutinį paskutinės knygos puslapį, yra nenusakomas.. Kartu ir liūdna, ir gera.
Knygų iššūkio dėka (kurio, beje, neįveikiau, nors tikrai trūko nedaug - bet neliūdžiu) perskaičiau knygas, kurių galbūt būčiau neprisiruošusi perskaityti dar balažin kiek metų. Tokios knygos, kurias perskaičiusi be galo džiaugiuosi, nes taip įgyvendinau savo svajones, buvo Thomas Harris "Hanibalas" (šios dalies man pritrūko iki pilnos serijos apie Hanibalą, a, ir gal norit kas nors padovanoti? Nes turiu tris dalis, o šios pirkti tai nėr.. :D) bei Irvine Welsh "Traukinių žymėjimas". Tai buvo bene labiausiai trokštamos perskaityti knygos ir taip, man pavyko 8)
Taip pat šiemet teko perskaityti kaip niekad daug (tris :D) tikrų istorijų. Neapsisprendžiu, kuri labiau patiko - ar "Dykumų gėlė", ar "Randai". Abi buvo ypatingos. Randai - vien dėlto, kad tai knyga apie mano mėgstamiausią grupę ir Anthony gyvenimą. Įdomu viską susieti su RHCP to laikmečio muzika ir bent pabandyti suprasti, kas dėjosi grupės narių galvose.
A, nereikėtų pamiršti ir mažiausiai patikusios knygos, kurią skaitydama vos ne kankinausi.. Spėkit, kokia ji. Mhm, Audronės Urbonaitės "Cukruota žuvis". Tebūnie aš jos nesupratau taip, kaip reikėjo, tebūnie ten labai puiki knyga, bet man nepatiko. Visiškai. Perskaičiau dėl to, kad reikėjo. Neturiu nieko prieš privalomą literatūrą, mokykloje ji man netgi labai patikdavo, tačiau iki šios knygos galbūt dar nepribrendau.
Tai va taip. Šiais metais nežadėsiu sau perskaityti daugiau knygų, geriau perskaitysiu mažiau, bet tas, kurios man tikrai įdomios ir mielos :) Jokių Cukruotų žuvų.. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą