Turbūt mūsų žemelėje nebeliko nė vieno, kuris nežinotų, kad šeštadienį vyko „Baltic Pride“ renginių kulminacija - eitynės „Už lygybę“. Prieš tai keletą mėnesių netilo kalbos tiek internete, tiek televizijoje (radijos nesiklausiau) apie tai, ar reikia leisti žygiuoti šitiems „iškrypėliams“ Gedimino prospektu Vilniuje. Daug kalbų buvo prieš tai, nemažai jų yra ir po to. Be abejo, garsiausiai kalba tie, kurie nelabai išmano, o kad taip nenutiktų ir man (nors ir žinojau daugiau už kokį 90% interneto komentatorių), begūglindama atradau, kad LGL 2012 m. (praėjus dvejiems metams nuo pirmųjų eitynių Vilniuje) išleido knygą apie LGBT asmenų padėtį Lietuvoje. Ta knyga yra prieinama ir internetu, bet juk daug maloniau ją skaityti laikant rankose - juolab, kad mūsų biblioteka turi net tokią knygą.
Knygos tekstų autoriai yra D.Davydova, S.Rukšėnaitė ir D.Sužiedėlis. Apskritai ši knyga - tai du dideli straipsniai. Pirmajame pasakojama apie tai, koks visuomenės požiūris kuriamas į LGBT asmenis, į jų norą rengti eitynes ir įgyti lygių teisių. Antrasis kalba apie žmogaus teises, ten minima daugybė teisinių aktų pavadinimų, cituojami įstatymai - žodžiu, parodoma, kad čia ne kažin koks nenormalus išsigalvojimas, o kad normaliose šalyse homo-, bi- ar transseksualumas yra toks pat reiškinys, kaip ir heteroseksualumas.
Skaitant pirmąją dalį, kurioje analizuojama visuomenės nuomonė, buvo sukilęs ir šleikštulys. Kadangi viskas išdėstyta remiantis tikrais gyvų žmonių pasisakymais Seime, televizijoje ar kitoje viešoje erdvėje. Aš ir taip jau labai stengiuosi neskaityti komentarų internete, nes iš 50-ties perskaitytų protingus randi gal 2 ar 3. Bet šitų išrinktųjų veikėjų, kurių pasisakymai cituojami knygoje, mintys ne ką geresnės už Aloyzo ar Stasiuko, kurie per visą gyvenimą nebuvo nė kojos iškėlę iš Lietuvos, visa laimė, jei buvo nuvykę į kurį didesnį Lietuvos miestą, o mėgstamiausios laidos, žiūrimos per televiziją yra „Farai“ arba „24 valandos“. Liūdna.
Antroji dalis taip pat kelia šiokį tokį šiurpą. Net esant akivaizdiems žmogaus teisių pažeidimams, teismai veikia neaišku ką, ir vėlgi - net nereikia kalbėti apie tautos išrinktuosius. Kilo noras dar labiau pasidomėti Europos žmogaus teisių konvencija, įvairiomis tarptautinėmis sutartimis ir labiau įsiskaityti į LR Konstituciją.
Knygoje taip pat yra nemažai nuotraukų iš 2010-ųjų metų eitynių. Drįstu pasakyti, kad jos daug niūresnės už šių metų fotografijas, kurias mačiau internete. Na, gal tikrai mūsų visuomenė laaabai mažais žingsneliais, bet žengia lygybės link? Be abejo, dar reikia nueiti ilgą kelią, ne vieną dešimtmetį kovoti už lygias teises ir tegul įgyja LGBT asmenys daug stiprybės su tuo kovoti. Bet gal kiekvienas keisdamas savo požiūrį gali prie to prisidėti ir kažkada mūsų šalyje tikrai bus gera gyventi visiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą