Šią vasarą pagaliau vėl keliavom į Vokietiją, tad ta proga, kad daug važiuosim, prisikroviau į mašiną knygų. Kad neužimtų daug vietos, kuri reikalinga daiktams, pasiaukojau ir visas jas susikroviau sau po kojomis. Aišku, anokia čia auka.. Daug blogiau būtų pasiimti per mažai knygų į kelionę ir per tą laiką, kai galima skaityti, spoksoti į bėgančius pro šalį medžius.
Pirmoji kelionės knyga, kurią skaičiau pasitaupydama (nes, kaip žinia, Beckettą paimi ir padedi tik tada, kai perskaitai viską iki pabaigos), buvo trečioji detektyvų dalis apie Deividą Hanterį. Iš to taupymo skaitymas truko net dvi dienas :)
Šioje knygoje Hanteris vėl stengiasi pamiršti praeityje patirtas skriaudas, stengiasi atsigauti po vos-nenužudymo, todėl iškeliauja į JAV, į Lavonų ūkį, esantį Tenesyje. Šioje įstaigoje vykdomi antropologiniai tyrinėjimai. Tačiau Hanteris ir vėl įsivelia į žmogžudystės tyrimą, vėl seka žmogžudžio pėdsakais.
Čia ir vėl galime džiaugtis Hanterio įžvalgumu, jo gebėjimu išlaikyti šaltakraujiškumą šlykščiausiose situacijose. Šioje knygoje taip pat labai ryškiai nupasakota aplinka. Ypač didelį įspūdį paliko paskutinės kulminacinės scenos aprašymas, tiksliau, jos aplinkos. Raukiau nosį ir įsivaizdavau tą šlykštybę, fui. Nors daugumoje scenų, kurios yra susijusios su lavonais, galima raukytis, bet čia buvo viso to viršūnė. Nežinia, kiek dar kartų reikės padėkoti Beckettui už sugebėjimą sukurti tokį stiprų įspūdį :)
O dabar labai laukiu, kada bibliotekoje atsiras ketvirtoji dalis. Knygynuose ji atsirado gal prieš porą mėnesių, tai gal neužilgo ir miestiečiams bus suteikta galimybė paskaityti "Kapo šauksmą" :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą