2014 m. sausio 7 d., antradienis

Haruki Murakami „Avies medžioklė“

Tai ką, jau ketvirtus metus pradedu su savo numylėtuoju Murakamiu :)) Nežinau, ką darysiu, kai nebebus jo knygų. Turbūt skaitysiu visas iš naujo, nes tikrai labai gera yra turėti tradiciją pradėti metus skaitant jo kūrinius. O šią pasirinkau todėl, kad jau net gėda kam nors pasakyt, kad nesu skaičiusi Avies :D

Pagrindinis knygos veikėjas gyvena patį paprasčiausią išsiskyrusio vyriškio gyvenimą. Kol negauna laiškų iš savo draugo Žiurkės. Kol nepanaudoja jo siųstos nuotraukos reklaminiame lankstinuke. Tuomet sulaukia keisto skambučio, susitinka su Sekretoriumi ir gauna užduotį, kurią įvykdyti turi per mėnesį. Reikia žūtbūt surasti Avį.

Nesinori nieko daug pasakoti, nors šioje knygoje siužetas pakankamai aiškus ir papasakojamas. Nes kai kuriose knygose aš ir pati susipainioju :)

(šitoje vietoje turėjo būti citata iš knygos. bet knygą aš atidaviau į biblioteką, taip ir nepersirašiusi tų sakinių, kuriais norėjau pasidalinti - labai gudru)

Jau taip baisiai buvau pasiilgusi Murakamio! To jo stiliaus, užburiančios istorijos ir mistikos. Ką čia daug ir kalbėti, knyga tikrai puiki. Beveik visą laiką išlaikoma įtampa, tačiau veiksmas toks.. plaukiantis. Tos tikros detektyvinės įtampos nejusti, tačiau visgi pasistengta sumazgyti kuo daugiau dalykų, todėl skaitant nuolatos ir galvoji: kam reikia tos Avies? kas yra Žmogus Avis? kur blaškosi Žiurkė? ar apskritai Avis egzistuoja? Na, ir panašiai.
Vargšas pagrindinis veikėjas, bandantis išnarplioti šias mįsles! Taip man gaila jo buvo, kad tiek vargti turi.. Todėl vargau kartu - regis, skaitant Murakami knygas pavyksta taip susitapatinti su veikėju, kad imi galvoti kaip jis, o gal ir kažkaip kitaip, kad tik jam padėtum.

(čia turbūt turėjo būti dar viena citata, nes užsirašiusi turiu du puslapius, kuriuose buvo man patikę sakiniai. sakau sakiniai, nes citata - vos ne visa pastraipa. o gal ir visa)

Be abejo, neapsieita čia ir be kitų Murakami dalykėlių: ausų, kačių ir džiazo muzikos. Atradusi tas vietas knygoje visada šypsausi, nes jaučiuosi taip, lyg būčiau susitikusi su senu geru draugu :)
O, ir pagrindinis veikėjas visų savo nuotykių metu skaitė Šerloko Holmso nuotykius - net aš užsimaniau perskaityti ir įsirašiau į savo sąrašą. Man patinka, kad Murakami knygose galima atrasti tokių dalykų - knygų ar muzikos - kuriuos visada norisi paskaityti/paklausyti, žodžiu, praturtina visaip, kaip tik išgali.

Dar derėtų paminėti, kad šią knygą buvau pradėjusi skaityti gal dešimtoj klasėj. Įveikiau pusę, gal mažiau, ir numečiau. Nes nepatiko. Nepatiko. Nežinau, kaip mane tada dar žemelė nešiojo :D Džiaugiuosi kažkada vėliau atradusi Murakami iš naujo, džiaugiuosi, kad nepabijojau dar kartą pabandyti jį skaityti, nes štai dabar galiu susikelti sau šilčiausius jausmus skaitydama jo knygas :)

2 komentarai:

Graca rašė...

Aš šią knygą irgi skaičiau kažkur 11-12 kl. irgi nelabai patiko, visgi pabaigiau iki galo. Ir išties dosni ta mūsų žemelė, kad mus, nesupratėlius, nešioja :) xe xe xe.
Po kelių metų pasiryžau skaityti kitą šią autoriaus knygą ("Norvegų girią") - ir labai patiko! Tad ir "Avies medžioklę" pasilikau pakartotinam skaitymui ;] o paskaičius šį atsiliepimą noras kartoti sustiprėjo :} ačiū!

Paulytė rašė...

Yay! Gera kažkam padėti :) Tikiu, kad šįkart Avis jau patiks :) Man atrodo, vieną kartą susidraugavus su Murakamiu, neįmanoma „atsidraugauti“ :)