Vilniaus knygų mugė

Šiemet pirmą kartą gyvenime buvau knygų mugėje. Visada LABAI norėdavau nuvažiuoti, bet arba būdavau per maža, arba per toli gyvendavau. Šiais metais pagaliau, pagaliau man pavyko!
Net nežinau, kaip papasakoti įspūdžius. Tiek knygų aš vienoj vietoj dar gyvenime nemačius :D Be abejo, buvo ten galybė žmonių, todėl kai kurių stendų taip ir neapžiūrėjau. Bet visgi, pakako man ir to, ką mačiau. Pirmas pamatytas žymus žmogus buvo Leonidas Donskis, pasirašinėjo knygas. Tada netrukus pamačiau Robertą Petrauską! Jis man vis dėlto kol kas gerbiamas ne kaip rašytojas, bet kaip sporto komentatorius. O jau kai pamačiau Čekuolį, tai visai širdis į kulnus nusirito. Nesu aš ten jo didžiausia fanė ar dar kas, net nesu skaičiusi nė vienos jo knygos, bet kažkodėl jis man labai patinka. Nu matosi, kur protingas žmogus (vėliau net gavau skirtuką su instrukcija, kaip susirišti kaklaskarę kaip Čekuolis :D). Tai va. Dar mačiau Vytautą V. Landsbergį :) Gaila, neatsiminiau, kad reikia jam padėkoti už dainą apie obuolIAI.
Šiaip jau į tokius įvykius kaip knygų mugė reikia arba nesivežti nė cento, arba vežtis kokį tūkstantį pinigų. Kažkodėl net neabejoju, kad jei būčiau turėjusi tūkstantį, tai ir būčiau išleidusi jį. Tai buvo įmanoma netgi vienam stende: LSMU leidyklos stende matėm vieną knygą, kuri kainuoja 989 Lt. Taip ir dingsta pinigai.. :D
Na, o kadangi tūkstančio ar dar daugiau neturėjau, tai apsiėjau su vienu pirkiniu - Sofi Oksanen knyga "Valymas". Kiek skaičiau atsiliepimų, tiek jie buvo geri. Ir viršelis man toks įdomus. O kaina tai mažesnė 11 litų nei knygyne. Negalėjau ramiai praeiti pro šią knygą ir palikti jos stovėti lentynoje. Todėl dabar ji pas mane *stipriai priglaudžiu*

Tikiuosi, kad tapsiu kasmetine mugės lankytoja. Ir kaskart su vis pilnesne kišene ;D

Skaitymo sausra

Paskutiniu metu visai nebeskaitau.. Nebeturiu nei laiko, nei noro kažkodėl yra.. Liūdnoka.
Pamenu, kaip anksčiau per mėnesį perskaitydavau nemažai knygų (be abejo, tas anksčiau būdavo, kai buvau gal aštuntoj klasėj - tada ir tos knygos nebūdavo tokios, kokias skaitau dabar). Na, bet vis tiek. Jausdavau didelį malonumą įsirašiusi dar vieną knygą į sąrašą ir nenustodavau skaityti. Kadangi tada dar gyvenau miestelyje, kur nei mokyklos, nei viešoji bibliotekos nebuvo labai turtingos, tai jau sunkiai berasdavau ką skaityti. Ir tas jausmas savotiškai mielas.
O dabar.. Geriausiais skaitiniais tapo konspektai ir vadovėliai. Nebaigta knyga taip ir guli ant spintelės krašto ir tiesiog prašosi būti suvalgoma. Norimų perskaityti knygų sąrašas vis ilgėja. Sakysit, kad nepakankamai stipriai noriu? Maždaug, jeigu norėčiau, tai ir skaityčiau. *ghyyy* Trys ne. Vos spėjam pasiruošti visokiems koliams, dar man papildomai choras užsikrauna.. Autobusuose arba džiaugiesi, kad turi laiko pailsėti, arba mokaisi.
Liūdna man, kad taip apleidau skaitymą. Tikrai liūdna. Tikiuosi, kad kada nors pasitaisys viskas. Nors, aišku, tai turbūt vadinama įžengimu į suaugusių gyvenimą.. :/

Knygyno laimikis: Kruasano kelionė

Šiandien mano knygų lentyną papildė nauja gyventoja.
Gan senokai dėl nepaaiškinamos priežasties man už akių užkliuvo ši knyga. Galbūt patraukė pavadinimu ar dar kuo nors, nes dar iki dabar neįsivaizduoju, apie ką čia rašoma. Už tai, kad ją dabar turiu galiu dėkoti savo draugui. Ir Baltų lankų akcijoms, nes dabar ši knyga ten kainuoja 7,22 Lt. Kai knygos tiek kainuoja, man net gaila praeiti pro šalį..
Na, jei apie tas nuolaidas, tai kol dabar vyksta tas išpardavimas, tai buvau aš ten ne vieną kartą. Ir niekaip neišsirinkdavau, ko norėčiau. Nes kažkodėl niekas nebuvo įdomu, o jei įdomu, tai net su nuolaida tos knygos neįperkamos. Ir šiandien pagaliau pagaliau tai įvyko - dar viena knyga per išpardavimą.
Tikiuosi, kad ji bus įdomi. O šiaip tai jei esat skaitę, tai būtų įdomu, jei pasidalintumėt nuomone :)

Dovana. Šeimos sveikata

Šiandien netikėtai ir be progos gavau tokią nuostabią knygą. Padovanojo ją man (ar, tiksliau sakant, atidavė) draugo teta, kuri yra farmacininkė. Pasklaidžiusi ir pamačiusi, kad viską, kas ten parašyta, ji jau žino, nusprendė, kad aš norėčiau ją turėti. Ir iš tiesų, tai labai puiki knyga, kuri man gal net padės moksluose! Dar neskaičiau jos, tačiau manau, kad čia labai paprastai ir suprantamai aprašytos būdingiausios ligos ir kiti dalykai. Kiek mačiau, tai šioje enciklopedijoje prie ligų yra parašyti simptomai, gydymo būdai ir panašūs dalykai. Na, kad kiekvienas paprastas žmogus galėtų suprasti.
Džiaugiuosi, kad ji atsidūrė mano bibliotekoje :) Tikrai pasižadu ją perskaityti nuo pradžios iki galo, nes kol kas neradau nė vienos neįdomios temos, o tai yra labai nuostabu.

Stephenie Meyer "Saulėlydis"

Taip taip taip, dabar visokie protingi dėdės ir tetos mane pasmerks, kad tokia didelė, o dar tokias knygas skaitau.. Nepatinka man ta stereotipinė nuomonė, kurią yra susidarę didelė dalis žmonių. Maždaug "šitą skaito mergaitės, tai labai lieva knyga". Relax. Lygiai taip pat dėl jos gali būti pamišę ir suaugusieji, tiesiog kai šis Stephenie Meyer kūrinys tapo bestseleriu, tai ir atrodo, kad čia kažkoks nuvalkiotas šlamštas.
Šią knygą skaičiau tikrai ne pirmą kartą. O dabar į rankas paėmiau tiesiog norėdama atgaivinti prisiminimus. Ji yra visai kitokia nei filmas, tad panorau prisiminti tas mielas smulkmenas, kurios nebuvo parodytos filme. Ši knygos dalis (ir dar trečioji) yra mano mėgstamiausia. Na, turbūt todėl, kad pirmoji.. Visada taip būna. Ir kai pirmą kartą paėmiau ją į rankas, ta istorija man visai nebuvo nuvalkiota. Apie vampyrus išvis nieko nebuvau skaičiusi, tad ši man labai patiko, nes jau buvo atsibodusi ta nuomonė, kad vampyrai - tai naktiniai padarai su iltimis ir dienomis miegantys karstuose. Juk taip malonu, kai sugriaunamas koks nors stereotipas.. :)
Na, taip. Čia rašoma apie tobulą meilę, apie tobulybes, kurie vadinami vampyrais. Bet argi tai blogai? Esu tikra, kad kiekvienas iš mūsų pasvajojame apie tobulą gyvenimą, tai kodėl negalime apie jį skaityti? Šią knygą tiesiog "prarijau". Patinka ji man, taip. Bet tai nereiškia, kad jei jau skaitau Saulėlydį, tai jokios rimtos knygos nepaimu į rankas ir nereikia visai šaipytis.
10.

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 472

Truputis reklamos :)

Su dar trimis merginomis atidarėme naują blogą apie knygas :) Kviečiu ir jus ten užsukti ir paskaitinėti mūsų mintis :)

Blogas čia.

Alessandro Baricco 'Emausas'

Visų pirma tai man buvo įdomu, kas tas Emausas. Pagūglinėjusi atradau, kad tai - kažkokia vieta netoli Judėjos. Knygoje šis žodis buvo pavartotas kokius du kartus.
Tai - pati naujausia Baricco knyga. Joje pasakojama apie keturis draugus, aštuoniolikmečius. Jie neeiliniai paaugliai: gieda bažnyčios chore, laisvu laiku eina prižiūrėti senukų. Ir yra giliai tikintys.
Tiesą sakant, šia knyga nusivyliau. Ten buvo taip maža baricciškumo.. Be abejo, įvairių samprotavimų netrūko, bet visi jie - katalikiški, kas man nelabai patiko. Veikėjai taip pat nepasakyčiau, kad kuo nors ypatingi. Ta prasme, ne tokie, kaip būdavo kitose Baricco knygose. Ši tokia net nėra pernelyg gili. Nors gal tik man taip atrodo.
Galbūt reikėtų perskaityti ją dar kartą, nežinau. Bet kol kas 7. Šiaip ar taip. džiaugiuosi, kad ji yra mano Baricco kolekcijoje :)

Leidykla: Alma Littera

Puslapiai: 144

Haruki Murakami 'Prisukamo paukščio kronikos'

Vakar vakare pribaigiau šią 671 puslapio storumo knygą.
Kaip ir kituose Murakami kūriniuose, čia pasirodė vyras (Toru Okada), kurį paliko žmona. Dėl to net domėjausi, ar pats Murakami nėra išsiskyręs, bet paaiškėjo, kad ne. Taigi, čia galima rasti visko, kas priklauso ponui Murakamiui: fantastikos, klaidžių labirintų ir ausų :)
Knyga nepatiko man taip, kaip tikėjausi, tačiau ir nenuvylė. Buvo įdomu skaityti, kaip Toru klajoja ieškodamas atsakymų į įvairius klausimus, kaip bando susieti vienus įvykius su kitais. Skaityti nebuvo lengva. Būtent šiame kūrinyje ypač daug dėmesio buvo skirta Japonijos istorijai, tad galbūt būtų buvę paprasčiau, jeigu būčiau kažkiek su ja susipažinusi. Nors už tą pažindinimą pliusą galiu dėti būtent Murakami knygoms :)
Knygoje man patiko tai, kad Toru kaip mąstymo vietą buvo pasirinkęs išdžiūvusį šulinį negyvenamame sklype. Nežinau kodėl man tai patiko, tiesą sakant. Galbūt įdomu tai, kad tai gana netradiciška. Visiškoje tamsoje, labai ribotoje erdvėje Toru svarsto esminius klausimus, šulinys net yra magiška pertvara tarp tikrojo pasaulio ir kažkokio kito (mat galima (retai!) per šulinio sieną pereiti į viešbučio kambarį nr. 208).
Apskritai kūriniui duodu 9 balus. Neužbūrė taip, kaip kitos šio rašytojo knygos, o kai kur tie pasakojimai buvo gal net nuobodoki.

Leidykla: Baltos lankos

Puslapiai: 671

Kalėdos - stebuklų metas

Tik per Kalėdas vyksta tokie stebuklai.. :)
Jau seniai seniai noriu surinkti visą Baricco knygų kolekciją. Ir štai, per šias Kalėdas labai pasistūmėjau į priekį :)
Zyziau draugui, kad noriu dovanų City. Šią knygą kažkada buvau pradėjusi skaityti, bet dėl kažkokių neaiškių priežasčių nebaigiau, man rodos, net neįpusėjau.
Norėjau? Gavau.
O kai netikėtai pamačiau, kad yra išleista nauja jo knyga Emausas, kuri dar visai neseniai pasirodė knygynuose, išvis nenustygau savame kailyje ir tikėjau, kad kada nors aš ją nusipirksiu ;D O man tereikėjo pasidžiaugti garsiai.. :)
Norėjau? Gavau.


Tad dabar jos abi stovi mano lentynoje, šalia kitų Baricco knygų, ir laukia savo eilės. Nes aš vis dar skaitau Murakami, o numesti irgi nesinori ;D Mm, Baricco.. :)

Haruki Murakami (1949)

Kadangi dabar skaitau vieną šio rašytojo knygą, nusprendžiau daugiau pasidomėti jo biografija.
Ką gi, kaip jau turbūt niekam nekyla abejonių, Haruki Murakami yra japonas. Tai pirmiausia mane ir užkabino, kai jau prieš keletą metų buvo imta apie jį vis daugiau kalbėti. Šis rašytojas yra smarkiai įtakotas vakarietiškos kultūros - tai atsispindi ir jo sukurtuose romanuose.
Kaip sako Vikipedija - Murakami kūrybai įtaką daro ir muzika. Nors tam susivokti nereikia net papildomų šaltinių. Pavyzdžiui, knyga Norvegų giria pavadinta pagal The Beatles dainą Norwegian Wood, Prisukamo paukščio kronikose knygos dalys pavadintos pagal klasikinės muzikos kūrinius - Šarka vagilė pagal Rosinio operos uvertiūrą, Paukštis pranašas pagal Šumano kūrinį fortepijonui. Na, o man tai, kas yra susiję su muzika, yra labai gražu ir priimtina :)
Jeigu kalbėčiau apie Murakami knygų stilių, tai sunkiai jį apibūdinčiau. Aišku čia yra viena - fantazijos ir polinkio į mistiškumą šiam rašytojui nestinga. Kol kas dar nesu perskaičiusi daug jo knygų, tačiau manau, kad Norvegų giria, man labai patikusi knyga, yra viena realistiškiausių jo kūryboje. Ten, kiek pamenu, jokių mistikų mes neatrandame. Tačiau daugumoje viskas būna taip susipainioję, veikėjai atsiduria beviltiškose situacijose ir būtent mistika kažkaip viską išsprendžia.
Dar vienas įdomus pastebėjimas - kiek man teko skaityti, knygose visada minimos moterų ausys. Tai man atrodo, kad ponas Murakami yra didelis ausų gerbėjas :D Rimtai, jei tik romano veikėjas vyras susipažįsta su kokia nors moterimi, tai jau žiūrėk tuoj ir išlįs jos ausys, ir jos visada bus gražios. Keista. Ir niekur kitur nematyta :)
Apskritai Haruki Murakami man yra įdomus. Jis visiškai kitoks nei daugelis rašytojų, vienas iš tų, kuriuos gali skaityti ir skaityti. Nenusibostantis, nes visada parašo kažką naujo ir kitoniško. Rekomenduočiau ką nors jo paskaityti, bet tiems, kurie nebijo naujovių ir nori atrasti literatūroje naujų dalykų.